Genetikos samprata Genetikos tyrimo sritys

Genetika. Genetikos tyrimo sritys. Genetikos pritaikymas pramonėje ir medicinoje ir žemdirbystėje. Genetika Lietuvoje. Svarbūs pasiekimai genetikos srityje. Apibendrinimas.

Kai du, ar daugiau genų yra vienoje chromosomoje, jie vadinami sukibusiais. Vienos chromosomos genai sudaro sukibimo grupę. Sukibimo grupė, gali būti bet kurioje autosomoje2 ar lytinėje chromosomoje. Kai genai yra vienoje sukibimo grupėje, palikuonių požymiai neišsiskiria, susidaro du fenotipai. Sukibę genai ne visada paveldimi kartu. Mejozės3 metu, skirtingų chromosomų genai į gametas4 skirstosi nepriklausomai. Tos pačios chromosomos genai mejozės metu neišsiskiria ir į gametas patenka kartu. Kai abiejų sukibusių genų dominantiniai aleliai5 yra vienoje homologinėje chromosomoje, o recesyviniai – kitoje, tokia padėtis vadinama „cis“ padėtimi. Kai sukibusių genų dominantiniai ir recesyviniai aleliai yra skirtingose chromosomose, tokia padėtis vadinama „trans“ padėtimi.

Pirmasis Mendelio dėsnis, arba pirmosios hibridų kartos vienodumų dėsnis. Mokslininkui sukryžminus dvi kartų sekoje stabilias žirnių formas, kurios skyrėsi pagal vieną požymį, pirmosios kartos palikuonių fenotipas buvo tik kaip vieno iš tėvų. Iš to galima daryti išvadą, jog sukryžminus homozigotinius individus, kurių vienas yra homozigotinis pagal vieną fenotipinį požymį lemiantį dominuojantįjį alelinį geną, o antrasis – homozigotinis pagal alternatyvų požymį lemiantį nustelbiamąjį alelinį geną, visų pirmosios kartos palikuonių fenotipas bus vienodas – dominuojantysis.

Antrasis Mendelio dėsnis, arba palikuonių išsiskyrimo pagal fenotipą dėsnis. Mendeliui sukryžminus du pirmosios hibridų (sukryžmintų tėvų palikuonių) kartos žirnius, tarp antrosios žirnių hibridų kartos buvo abi pradinės formos, pasiskirsčiusios tam tikru santykiu: augalų, turinčių dominuojantįjį požymį, buvo trys dalys, o nustelbiamąjį – viena dalis. Taigi, sukryžminus pirmosios kartos heterozigotinius hibridus vienus su kitais, antrosios kartos hibridai pagal jų fenotipinius požymius išsiskiria į abi pradines tėvų formas santykiu 3:1, t. y. 75% individų turės dominuojantįjį požymį, o 25% - nustelbiamąjį.

Trečiasis Mendelio dėsnis, arba nepriklausomo požymių paveldėjimo dėsnis. Kiekvieną alternatyvių požymių porą lemiančių genų veiksnių (arba „faktorių“, kaip juos vadino G. Mendelis) alelių pora susidarant lytinėms ląstelėms išsiskiria nepriklausomai viena nuo kitos. Lytinėse ląstelėse gali susidaryti visi įmanomi nealelinių genų alelių deriniai.

Klasikinė genetika - genetikos šaka, pagrįsta vien matomais reprodukcinių veiksmų rezultatais. Ji apima genetikos metodus, taikomus iki atsirandant molekulinei biologijai. Nors genetikos žinios po to laiko žymiai išsiplėtė, dalis ankstesnių atradimų tebėra naudingi ir galiojantys. Vienas geriausių pavyzdžių būtų Mendelio dėsniai, nustatyti dar prieš atsirandant molekulinei biologijai. Klasikinė genetika yra žinoma kaip seniausia genetikos šaka.

Citogenetika yra genetikos šaka, tirianti paveldimumo ir kintamumo dėsningumus ląstelių ir subląstelinių struktūrų lygmeniu, t. y. pagrinde tiriamos chromosomos. Šaka tiriama optine ir elektronine mikroskopija, taikant molekulinius fluorochromais žymėtus DNR zondus, chromosomų mikrodisekcija, autoradiografija. Citogenetika yra naudojama diagnozuoti chromosomines ligas.