Genetiniai tyrimai skaidrės

Genetiniai tyrimai. Paveldimumas. Kintamumas. Mutagenai. Genetiniai tyrimai. Kokia genetinių tyrimų nauda? Kokiais atvejais skiriami genetiniai tyrimai? Dažniausios genetinio ištyrimo skyrimo priežastys. Šiek tiek biologijos. Chromosomos. Pagrindiniai ligų, atsiradusių dėl genetinių mutacijų, tipai. Genetinių tyrimų tipai. Genetiniai tyrimai nėštumo metu. Onkogenetiniai tyrimai.

Bendra visų organizmų savybė išsaugoti ir perduoti savo palikuonims tam tikrus požymius kuriuos nulemia genai.

Veiksniai sukeliantys mutacijas: Fiziniai – UV spinduliai, rentgeno spinduliai, ultramagnetiniai spinduliai, aukšta temperatūra Cheminiai – kancerogeninės medžiagos (švinas, radis, polonis, uranas, bismutas, aldechidai, vaistai Biologiniai – mikrobų veklos produktai ir parazitinių kirmėlių veikla.

Dauguma ląstelių turi branduolį, kuriame yra sukaupta visa informacija, reikalinga mūsų organizmo raidai ir tinkamai veiklai. Informacijos elementai yra „įrašyti“ biologinėje atramoje, vadinamoje DNR (deoksiribonukleorūgštis). Jei DNR įsivaizduotume kaip ilgą sakinį, aprašantį visą organizmą, tai genai būtų atskiri to sakinio žodžiai. Genas dalyvauja vienoje ar daugiau organizmo funkcijų. Jeigu jis yra pažeistas ar nevisavertis, tai negali tinkamai atlikti savo funkcijos. Genų visuma su kitomis negeninėmis DNR sekomis sudaro genomą. Taigi ląstelės branduolys turi savyje genomą, kuris ir yra asmens „genetinė prigimtis“. Kiekvienas vaikas pusę savo genomo genų gauna iš motinos, pusę – iš tėvo, dėl to genomas dažnai apibūdinamas kaip „paveldėjimo atrama“.