Gintaro istorija ir susidarymas

Gintaras. Gintaras – fosiliniai sakai. Tai organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. Sudarytas iš anglies, deguonies ir vandenilio. Istorija ir legendos. Gintaras plačiai buvo žinomas jau Antikoje. Prekyba gintaru su senosiomis civilizacijomis buvo vystoma prekybos keliu žinomu, kaip gintaro kelias. Gintarą IV a. pr. m. e. aptarinėjo Teofrastas, vėliau Pitėjas. Susidarymas. Miškuose augo sakingos pušys. Gintaro amžius labai įvairus, susiformavęs. Karbono periode prieš 360–285 mln. metų. Randamas JAV. Gintaro dydis nuo 1-2 mm iki 1 m ilgio luitų, sveriančių iki 1 kg. Gintaras gali būti įvairių formų lašo. Sakams tekant medžio kamienu, prie jų prilipdavo augalų. Gintaras pasižymi švelniu bei stipriu aromatu. Naudojamas smilkalų gamyboje. Sakams šliaužiant, įvairių spalvų srovės susimaišydavo, susipindavo, todėl gintaras įgijo labai margą spalvinę tekstūrą.

Sudarytas iš anglies, deguonies ir vandenilio. Paprastai jame yra 79% C, 10,5% O ir 10,5% H. Pagal O. Helmą, gintaras turi nuo 3 iki 8% gintaro rūgšties.

Prekyba gintaru su senosiomis civilizacijomis buvo vystoma prekybos keliu žinomu, kaip gintaro kelias.

Gintaras pasižymi švelniu bei stipriu aromatu. Naudojamas smilkalų gamyboje.