Graikijos mokslas ir menas

Graikijos. Menas ir mokslas. Senovės Graikijos menas Senovės Graikijos mokslo pasiekimai Graikiška architektūra Graikijos žymiausi mokslininkai. Senovės graikijos menas. Didžiausias graikiškojo statybos meno laimėjimas - šventovės. Senovės graikijos mokslo. Pasiekimai. Demokratija Pirmieji pasaulyje piliečiai Sukurtas. GRaikiška architektūra. Senovės Graikijos architektūrai turėjo įtakos Mažosios Azijos tautų architektūra. Archimedas. Sirakūzuose. Pitagoras. Gimė apie 570 m. Pr. M. E. Samoso saloje. Jo tėvas buvo brangakmenių raižytojas Mnesarchas. Herodotas. Vadinamas istorijos tėvu. Senovės graikų istorikas,metraštininkas ir svetimų kraštų tyrėjas. Aristotelis. Gyveno nuo 384 iki 322 m. Pr. M. E. Senovės graikų filosofas ir mokslininkas enciklopedistas.

Senovės Graikijos menas Senovės Graikijos mokslo pasiekimai Graikiška architektūra Graikijos žymiausi mokslininkai.

Didžiausias graikiškojo statybos meno laimėjimas - šventovės. Seniausi šventovių griuvėsiai priskirtini archajinei epochai (VI a. pr. Kr.). Tada medieną pakeitė patvaresnės statybinės medžiagos: gelsvosios klintys, marmuras. Manoma, kad šventovės prototipas buvo senovės graikų gyvenamasis namas - stačiakampis su dviem kolonomis prie įėjimo. Iš šio paprasto statinio ilgainiui atsirado įvairūs sudėtingesni šventovių tipai. Paprastai šventovė buvo statoma ant laiptuoto pagrindo.

Demokratija Pirmieji pasaulyje piliečiai Sukurtas mokslas (filosofija) Iš amatų išskyrė menus: Architektūra Poezija Drama Taikomoji dailė Drama.

Senovės Graikijos architektūrai turėjo įtakos Mažosios Azijos tautų architektūra. Graikų kultūra išsiskiria humanizmu, realiu idealizuotos formos vaizdavimu. Jos kultūros klestėjimas apima tūkstantį metų, kuris skirstomas į keturias dalis: Homerinė Graikija XI–VIII a. pr. m. e. Archajinis laikotarpis VII–VI a. pr. m. e.

Sirakūzuose, 287 m. pr. m. e. – 212 m.