Grybelines ligos referatas
Ligos sukėlėjai - tiek antropofiliniai, tiek ir zoofiliniai trichofitai (grybelio rūšis nustatoma, tik išauginus pasėlius Saburo terpėje). Trichofitonai, pagal tai, kaip jie pažeidžia plaukus, skirstomi į T. endothrix (sporos plauko viduje) ir T. ectothrix (grybelis ant plauko). Pastarieji pagal sporų dydį skirstomi į smulkiasporius (microides) ir stambiasporius (megaspores). Užsikrėsti galima nuo žmogaus, gyvulio ar nuo grybelio sporomis užkrėstų daiktų aplinkos daiktų (kepurių, šukų ir t.t.). Giliosios trichofitijos infekcijos šaltinis yra sergantys gyvuliai. Užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu. Tam turi įtakos nedidelės traumos, padidėjęs prakaitavimas, aplinkos temperatūra, drėgmė, organizmo imunologinė būklė, grybelių virulentiškumas.
Galvos plaukuotosios dalies paviršinė trichofitija. Dažniausiai serga vaikai. Prasideda raudonomis dėmėmis, atsiranda sėleninių pleiskanų. Pažeisti plaukai pasidaro pilki, trapūs, lūžta 1-3mm aukštyje nuo odos ar prie pat odos (lieka juodi taškai). Uždegimo reiškiniai silpni. Dalis plaukų lieka sveiki. Židiniai įvairaus dydžio. Gali būti pažeisti ir rankų nagai, pasidaro pilkšvi, trupa.
Lėtinė trichofitija. Dažniau serga moterys. Galvos srityje gali būti nedidelių pleiskanojančių, paraudusių židinėlių su plaukų nuolaužomis ir juodais taškais. Labai būdinga plikelės – nedideli plaukų praretėjimai su paviršine odos atrofija. Kelių, blauzdų, sėdmenų srityje būna nedidelių, neryškiai ribotų, melsvai-raudonų dėmių. Liga gali pažeisti rankų bei kojų nagus (hipertrofinis nago pažeidimas). Patys nago voleliai nepažeisti.
Gilioji trichofitija. Vaikams židiniai lokalizuojasi galvos plaukuotoje dalyje, o suaugusiems – barzdos, ūsų srityje. Nors gali pažeisti ir lygią odą. Sukelia zoofiliniai trichofitai. Skiriamos dvi formos: paviršinė infiltracinė ir pūliuojančioji trichofitija. Prasideda kaip paviršinė trichofitija, vėliau dėmės iškyla, infiltruojasi ir virsta pabrinkusiomis plokštelėmis. Dažnai padidėja limfmazgiai, jie būna skausmingi. Infiltratas didėja, virsta mazgu, išopėja. Židinyje susikaupia daug pūlių, plaukai išretėja. Galvos srityje ar barzdoje susidaro gilių folikulinių infiltratų, abscesų. Tai plaukų gilioji trichofitija arba Celsijaus kerionas. Infiltratų ribos ryškios. Plaukai išretėja (nes lengvai išsirauna) ir sulimpa pūliais. Būdingas “rėčio” fenomenas, kai paspaudus židinį iš kraštų, iš daugelio pustulių išsiveržia pūliai. Ligonis gali karščiuoti, jausti silpnumą, sąnarių skausmus. Gali būti alerginių bėrimų – trichofidų (2mm dydžio papulės). Tiriant plauką matomos sporos apie plauką, o pats plaukas sveikas (t.ectothrix).
Intertriginė pėdų epidermofitija pasitaiko beveik 40% visų ligonių ir IV-V pirštų.
Mikrosporija galima užsikrėsti nuo žmonių (microsporum audouni) ir nuo gyvūnų (microsporum canis) (šunų ir kačių). Užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu ar per užkrėstus daiktus. Didelį vaidmenį vaidina organizmo imunologinė būklė, grybelio virulentiškumas ir jo rūšis.
Šuninės mikrosporos sukeltai ligai būdinga: galvoje 1-2 mm apvalūs, pleiskanojantys židiniai, su nulūžusiais 4-8 mm plaukais, kurie atrodo lyg nukirpti (“ražienų laukas”). Židinių būna ir odoje (kaklo, krūtinės, galūnių), jie mažesni. Gali būti pažeisti antakiai, blakstienos, gyvaplaukiai.
Microsporum gypseum sukelti pažeidimai būna ant plaštakų, dilbių, pakenkiami ir nagai. Užsikrečia dirbantys soduose, daržuose.
Candida prilimpa prie epitelio ir todėl jos augimą skatina audiniai, kuriuose daug glikogeno ir audiniai, kuriuose pasireiškia metabolinė acidozė (kai kraujo ph sumažėja kaupiantis rūgštims ir sutrikus bikarbonato apykaitai). Metabolinė acidozė - cukrinio diabeto komplikacija, ilgalaikio badavimo, alkoholizmo, inkstų nepakankamumo pasekmė.
