Gyvulininkystės ūkio mažėjimas

PROBLEMA Gyvulininkystės ūkių mažėjimas. Kam ši problema aktuali. Kada problema atsirado. Kokia problema ir kas blogai , kai ji nėra sprendžiama. Kas pasikeis , kai problema bus išspręsta. Problemos sprendimo idėjos. Rengti mokymus apie gyvulininkystės ūkių naudą. Tinkamai išnaudoti gyvuliams nenaudojamos žemės plotus. Statyti specialias perdirbimo įmones. Intensyviai vykdyti guvulių selekcijos programas. Suteikti smulkių gyvulininkystės ūkių savininkams žinias apie pirmine veterinarine priežiūra. Mechanizuoti kuo daugiau gyvulininkystės ūkių. Tinkamų saugyklų įkūrimas. Idėjų vertinimo kriterijai. Idėjų vertinimas pagal kriterijus. Idėja Hi Ni. Gyvulininkystės ūkio mokymų paslaugos teikimo savikainą sudaro. Gyvulininkystės ūkių mechanizacijos paslaugos teikimo savikainą sudaro. Perdirbimo įmonių statybos paslaugos teikimo savikainą sudaro. Intensyvios guvulių selekcijos vykdymo paslaugos teikimo savikainą sudaro. Pirminės veterinarinės priežiūros žinių suteikimo paslaugos teikimo savikainą sudaro. Tinkamai išnaudoti gyvuliams nenaudojamos žemės plotus paslaugos teikimo savikainą sudaro. Tinkamų saugyklų įkūrimas paslaugos teikimo savikainą sudaro. Idėja Ai Ni.

Kaimo gyventojams , kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gyvulininkystės ūkio šaka.

Valstybei, kadangi gyvulininkystės ūkiai sukuria didžiulę pridėtinę vertę, taip prisidedant prie aukštesnio BVP rodiklio.

Problema atsirado tuomet kai padidėjo socialinė atskirtis ir tuomet kada buvo leista žemę pirkti juridiniams asmenims.

Išsprendus šią problemą būtų išvengta kaimų tuštėjimų. Išplėtojus gyvūlininkystės ūkį , kaimo gyventojai galėtų oriai gyventi, būtų sukuriama daugiau darbo vietų, net modernizuojant fermas jose vis tiek reikės daugiau darbo rankų. Būtų išlaikomas stabilus ar netgi padidėtų BVP.

1.Rengti mokymus apie gyvulininkystės ūkių naudą. Didėjant žmonių skaičiui pasaulyje, auga ir mėsos, pieno bei kitų gyvūninių išteklių paklausa. Asižvelgiant į socialinius ir ekonominius požiūrius, gamybos sistemos yra tvarios, reikia gaminti didesnius kokybiškos ir prieinamos mėsos kiekius.

3.Statyti specialias perdirbimo įmones. Šalutinių gyvūninių produktų gaminiai neskirti naudoti žmonėms, todėl juos reikia tinkamai utilizuoti. Smulkieji ūkininkai ne retai gyvulių gaišenas išmeta į konteinerius ar užkasa, ko pasekoje didėja ne tik tarša aplinkai, tačiau ir plinta įvairios ligos.

5.Suteikti smulkių gyvulininkystės ūkių savininkams žinias apie pirmine veterinarine priežiūra. Tokiu būdu, būtų galima užbėgti gyvulių ligoms už akių. Ūkininkas pastebėjas pirmus ligos požymius,galėtų pats imtis reikiamų priemonių; atskirti gyvūną nuo kitų esančių, taip išvengiant ligos plitimo ir masinio gyvulių gaišimo.

7.Tinkamų saugyklų įkūrimas. Šiuo metu retas ūkininkas turi tinkamai įrengtą ir visas normas atitinkantį sandėlį atsargoms laikyti. Įrengus specialias saugyklas būtų galima tinkamai apsaugoti pašarus nuo užkrato. Ilgesnį laiką sandėliuoti pardavimui skirtą produkciją.

Šiame etape analizuojamos naujų paslaugų idėjos ir nustatoma, kurios yra tinkamos toliau vystyti, o kurios pripažintos bevertėmis.

Vertinimo pagal kriterijus tikslas yra sukauptos patirties pagrindu nustatyti racionalias investicijas.

Trečiąją vietą pagal reikšmingumą kriterijų vertinime užėmė pritaikymas – Šis kriterijus nusako galimybę pritaikyti paslaugą pagal individualius klientų poreikius ir specifines aplinkybes. Kadangi, kiekvienos gyvulininkystės fermos yra individualios ir gali turėti įvairius išplanavimus, todėl šis kriterijus užtikrina paslaugos tinkamumą įvairesnio tipo klientams.