Gyvūnų ir augalų prisitaikymas žiemoti

„Gyvūnų ir augalų prisitaikymas žiemoti“. Visi gyvi organizmai yra prisitaikę prie aplinkos, kurioje gyvena sąlygų! Kaip gyvūnai ruošiasi žiemai. Gyvūnų elgsena. Paukščių žiemą. Šaltakraujų gyvūnų kūno temperatūra. Augalai šaltajam laikotarpiui. Išvada. Šaltiniai.

Žinduolių ir paukščių fermentai geriausiai veikia temperatūroje, artimoje jų kūno temperatūrai. Todėl prieš žiemą šie gyvūnai pasirūpina kur kas šiltesne danga: tankesniais kailiais, plunksnomis, taip pat ir storesniu poodiniu riebalų sluoksniu. Tankus kailis ir plunksnos neleidžia išsisklaidyti šilumai. Taip mažiau jos atiduodama į aplinką.

Pasikeičia ir gyvūnų elgsena. Šaltu metu jie ieško šiltesnių vietų pasislėpti ir didžiąją laiko dalį praleidžia užuovėjose, drevėse, urvuose. Pavyzdžiui, šernai žiemą įsiruošia guolius iš medelių, medžių šakų, aviečių stagarų ir guli juose susiglaudę kūno temperatūrą.

Daug paukščių paprasčiausiai išskrenda į pietus, kur šilčiau. Iš žiemojančiųjų kai kurie, pavyzdžiui, zylės, kėkštai, susikrauna maisto atsargas. Zylės ištveria ir gana didelį šaltį, jeigu turi pakankamai maisto. Todėl žiemą reikia įrengti lesyklas, kur jos maitinasi trupiniais, lašiniais, grūdais, sėklomis.

Lapuočiai numeta lapus, nes žiemą jų didelis paviršius garintų vandenįị, o šaknys jo iš įšalusio dirvožemio siurbti negalėtų.