Gyvūnų karalystės požymiai
Visi gyvūnai yra daugialąsčiai arba vienaląsčiai. Pagrindinės grupės, į kurias skirstomi gyvūnai, vadinamos tipais. Primityviausias tipas yra vienaląsčiai, arba pirmuonys gyvūnai, sudaryti tik iš vienos branduolį turinčios ląstelės. Tai reiškia, kad kiekvienas pirmuonis yra visiškai savarankiškas ir turi tam tikras struktūras (organoidus), kurios atlieka ne tik būtinas visoms ląstelėms funkcijas, bet net ir tokias, kurios daugialąsčiuose gyvūnuose tenka skirtinnors yra pirmuonių, gyvenančių kolonijomis, vis dėlto jie iš esmės skiriasi nuo visų kitų gyvūnų tuo, kad pastaruosiuose išsirutuliojo tarp savęs susijusios ląstelių grupės, turinčios savitą formą. Pinčių tipas yra primityviausias iš daugialąsčių tipų, ir pinčių ląstelės dar gana nepriklauso iena nuo kitos. Duobagyvių sandara sudėtingesnė, šio tipo individai jau turi diferencijuotų audinių, nors jų kūnas susideda beveik vien iš pilvo ir čiuopiklių žiedo. Nejudrios formos, pvz. , hidra ir aktiniuos, gali turėti raumeningą padą, kuriuo prisitvirtina. Kitos formos, pvz. , medūzos, laisvai plaukioja. Šukuočių tipas nedidelis. Jam priklauso čiuopikliniai ir bečiuopikliai šukuočiai, labai panašūs į duobagyvius. Trys kiti evoliucijos medžio tipai yra plokščiosios kirmėlės, apvaliosios kirmėlės ir žieduotosios kirmėlės. Dauguma jų yra hermafroditai. Žinomiausia žieduotoji kirmėlė – sliekas.
Moliuskų tipą sudaro daugiau kaip 80000 rūšių; tai antrasis pagal gausumą bestuburių tipas, po nariuotakojų. Ryškiausia moliuskų ypatybė – išoriniai griaučiai (kriauklė). Įvairiausiomis jūrų pilvakojų ir dvigeldžių moliuskų kriauklėmis, kitąsyk nuostabiai gražiomis, nusėti viso pasaulio paplūdimiai. Po pilvakojų ir dvigeldžių moliuskų kita svarbi moliuskų klasė yra galvakojai – kalmarai ir aštuonkojai. Kai kurių kriauklės virto vidiniais griaučiais, o aštuonkojų ir visai išnyko.
