Evoliucijos raida bei karalysčių diagnostika

Evoliucija. Evoliucijos varomos jėgos. Evoliucijos įrodymai. Taksonų hierarchija ((diagnotiniai požymiai) žmogausŽmogaus evoliucija. Karalysčių diagnostiniai požymiai. Protistų reikšmė. Augalų karalystės skyriai. Gyvūnų karalystės tipai. Nariuotakojų tipo klasės. Chordinių tipo klasės.

Gamtinė atranka – kai išlieka individai turintys naudingų tomis sąlygomis paveldimų pakitimų. Kuo aplinkos sąlygos stabilesnės, tuo mažiau kinta rūšies populiacija.

Kryptinga (atrenkamas vienas aiškus požymis), pvz.: piktžolių atsparumas herbicidams, bakterijų atsparumas antibiotikams

Skaldančioji / išskyriančioji (atrenkami du kraštutiniai požymiai ir nyksta viduriniai), pvz.: kailis šviesus ir tamsus, o pilkšvo nėra.

Bionarinė nomenklatūra – rūšies pavadinimą sudaro du žodžiai ( rušis ir gentis).

Biologinė izoliacija, tuoktuvių ritualo pokyčiai, žydėjimo pokyčiai, lytinių ląstelių brendimo pokyčiai.

Pereinamosios formos – archiopteriksas, turintis roplių (uodegikaulis, dantys) ir paukščių (plunksnos) požymių.

Tipas / skyrius – chordinis (gemalo stadijoje turi chordą, vėliau stuburą)

Šeima – žmogus (S formos stuburas, galvos smegenų vingiai, statmena laikysena)

Australopitecus pradėjo žmogaus evoliuciją, nes vaikščiojo statmenai. Homo habilis (sumanusis žmogus) pradėjo gaminti primityvius įrankius. Homo erectus (statusis žmogus) pradėjo išplisti po pasaulį, mokėjo kurti ugnį, gaminti geresnius įrankius. Homo sapiens sapiens (protingasis žmogus) – aukštesnieji mąstymo gebėjimai, abstraktus mąstymas.

Moneros – prokariotai, judrūs arba nejudrūs, maistą siurbiantys arba fotosintetinantys, neturi membraninių organėlių, belyčiai, vienaląsčiai.

Protistai – eukariotai, turi membranines organėles, vienaląsčiai (ameba, dumbliai, valkčiadumblis, klumpelė) arba daugialąsčiai (dumbliai), autotrofai (gamintojai) arba heterotrofai (vartotojai), neturi audinių, organų ir organų sistemos.