Gyvybės atsiradimas ir raida skaidrės

Gyvybės atsiradimas ir raida. Seniai išnykusios rūšys. Fosilijos. Fosilijos – pačios seniausios, suakmenėjusios liekanos, kurios gali išlikti milijonus metų. Kaip susidaro fosilijos? Organizmas žūsta. Jo kūnas supūva, bet kietosios dalys išlieka. Įdomūs faktai apie fosilijas. Dauguma liekanų suėdamos arba visiškai supūva ir nespėja virsti akmeniu. Seniai išnykę gyvūnai. Sterbliniai vilkai. Ypatybės Panašūs į vilkus. Karibinis ruonis vienuolis. Ypatybės Tai vienintelė žinoma Karibų jūrai ir Meksikos įlankai natyvi ruonių rūšis. Kvaga. Ypatybės Pietų Afrikos arklių šeimos neporakanopis žinduolis stepių zebras kūnas apie 130 cm aukščio.

Fosilijos – pačios seniausios, suakmenėjusios liekanos, kurios gali išlikti milijonus metų.

Kartais gyvūnai įstringa lipniuose sakuose ar dervose. Tam ,,kalėjimui“ suketėjus, jų palaikai išsaugomi.

Fosiliniai pėdsakai – seniai žuvusių organizmų pėdsakai, lizdai ar landos.

Kenijoje rast prieš 1,5 mln. metų vaikščiojusių žmonių protėvių pėdsakas.

Organizmas žūsta. Liekanas uždengia purvas, kuris tampa vis tirštesniu ir tirštesniu. Purvas sustingsta į akmenį. Į liekanas skverbiasi vanduo ir neorganinės medžiagos. Neorganinės medžiagos įsigeria, paversdamos liekanas akmeniu. Liekanos tampa fosilija. Virš jų žemės paviršius pamažu keičiasi. (Kartais uolienos sudūlėja arba pasislenka, atidengdamos fosiliją.).

Dauguma liekanų suėdamos arba visiškai supūva ir nespėja virsti akmeniu. Moliuskai labai retai virsta fosilijomis, o sausumoje palaikai dažniausiai nespėja pasidengti purvu.