Infliacija kaip socialinė problema: Infliacijos valdymas ir kainų stabilumas

Įvadas. Infliacija ir jos rodiklių struktūra. Infliacijos rodikliai VKI ir GKI. Vartotojų kainų indeksas (VKIGamybos kainų indeksas (GKIKaip sudaromas vartotojų krepšelis? Infliacijos priežastys ir pasekmės. Pagrindinės infliacijos priežastys ir pasekmės. Aukštos infliacijos poveikis ekonomikai. Žema infliacija ir jos poveikis ekonomikai. Įtaka gyventojų finansinei gerovei. Infliacijos valdymas ir kainų stabilumas. Kainų stabilumo reikšmė. Infliacijos reguliavimo mechanizmai. Išvados. Literatūra.

Šliaužiančioji infliacija – lėtas ir stabiles kainų augimas – dažniausiai iki 3% per metus. Laikoma ekonomiškai priimtina ir net naudinga, nes skatina vartojimą ir investicijas.

Šuoliuojančioji infliacija – sparčiai auganti infliacija, kai kainos per metus pakyla 10 100% ar netgi daugiau. Destabilizuoja ekonomiką, mažina santaupų vertę ir kelia gyventojų nepasitenkinimą.

Hiperinfliacija – spartus ir nekontroliuojamas kainų augimas, dažniausiai 1000% per metus. Pinigai praranda vertę, gyventojai pereina prie mainų ar užsienio valiutų naudojimo.

Defliacija – bendras kainų lygio mažėjimas, priešingas infliacijai. Naudinga vartotojams, ji gali sukelti ekonomikos sąstingį, nes vartojimas ir investicijos mažėja laukiant dar mažesnių kainų.

Infliacijos lygis dažniausiai matuojamas dviem pagrindiniais rodikliais VKI ir GKI.

Tai pagrindinis infliacijos matas, rodantis, kaip kinta vidutinės vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio kainos per tam tikrą laikotarpį.

VKI infliacija = (VKI naujasis VKI praėjęs) ÷ VKI praėjęs × 100%

Šis rodiklis matuoja gamintojų parduodamų prekių kainų pokyčius. Jis svarbus kaip išankstinis infliacijos signalas, nes gamybos kainų didėjimas dažnai vėliau atsispindi vartotojų kainose.

GKI infliacija= (GKI naujasis GKI ankstesnis) ÷ GKI ankstesnis ×100%

Vartotojų krepšelis sudaromas remiantis gyventojų vartojimo įpročiais. Į jį įtraukiamos dažniausiai perkamos prekės ir paslaugos. Kiekvienas elementas turi savo svorį, priklausantį nuo to, kiek gyventojai jam skiria išlaidų. Šie svoriai atnaujinami kasmet, kad atspindėtų realius vartojimo pokyčius. Prekių ir paslaugų kainų pokyčiai stebimi kiekvieną mėnesį, o pagal juos apskaičiuojamas vartotojų kainų indeksas (VKI).

Infliacija kyla dėl įvairių ekonominių, politinių bei socialinių veiksnių, o jos padariniai daro įtaką tiek visai šalies ekonomikai, tiek kiekvienam gyventojui individualiai. Norint efektyviai valdyti infliaciją ir sumažinti jos neigiamą poveikį, svarbu suprasti, kokie veiksniai ją sukelia ir kaip ji veikia skirtingas visuomenės sritis.

Infliacija gali kilti dėl įvairių priežasčių, ir dažnai jos veikia kartu. Viena svarbiausių infliacijos priežasčių yra didėjanti paklausa. Kai gyventojai turi daugiau pinigų, jie pradeda daugiau pirkti, o prekių ar paslaugų pasiūla ne visuomet spėja pasivyti šį augimą. Dėl šios priežasties kainos pradeda kilti, nes verslininkai siekia išlyginti paklausą su pasiūla. Kita priežastis – didėjantys gamybos kaštai. Kai brangsta žaliavos, didėja atlyginimai ar kitos gamybos sąnaudos, įmonės šias papildomas išlaidas dažnai perkelia vartotojams, todėl galutinės produkcijos kaina auga.

Infliaciją taip pat gali skatinti didėjantis grynųjų pinigų kiekis rinkoje. Kai centriniai bankai spausdina daugiau pinigų ar mažina palūkanų normas, pinigų pasiūla padidėja, o tai dažnai skatina vartojimą ir kainų kilimą. Kainų augimą gali lemti ir brangstančios importuojamos prekės, ypač jei silpnėja nacionalinė valiuta, ko pasekoje importinės prekės tampa brangesnės, o tai tiesiogiai veikia bendrą kainų lygį.

Svarbus veiksnys yra ir gyventojų bei verslų lūkesčiai. Jei žmonės tikisi, kad kainos artimiausiu metu kils, jie dažnai skuba pirkti prekes iš anksto, taip dar labiau didindami paklausą. Be to, darbuotojai gali reikalauti didesnių atlyginimų, o įmonės – kelti kainas, tikėdamosi padengti būsimas sąnaudas. Visa tai sustiprina infliacinį spaudimą. Infliacija dažnai yra susijusi su ekonomikos augimu – kylant bendrojo vidaus produkto rodikliui, dažniausiai auga ir kainų lygis. Dėl to ekonomistai naudoja realųjį BVP, kuris parodo tikrąjį ekonomikos augimą, atsižvelgiant į infliacijos poveikį.