Infrastruktūros reikalavimui kuriant automobilių sporto klubą

Įvadas. Analitinė dalis. Automobilių sporto klubo bazės aktualumas. „Juta Racing“ sporto klubo analizė. ASK “Autoralis” analizė. ASK „Blue Arrow Sport“. Pagrindinės remonto įrangos pasirinktuose autosporto klubuose palyginimas. Automobiliniai keltuvai. Kompresoriai. Suvirinimo aparatai. Automatinio sukimo įrankiai. Projektinė dalis. Pagrindinių įrenginių sporto klubo bazei parinkimas. Sąrašas įrankių, kuriuos reikia pasiimti į varžybas. Žmonių sauga ir ekologija. Pavojų sukeliantys veiksniai. Saugos priemonės dirbant prie sportinių automobilių. Reikalavimai patalpoms ir darbo vietai. Gaisrinė sauga. Aplinkos sauga ir ekologija. Išvados. Šaltiniai.

Autosporte tobulėjant vairuotojams, automobiliams ir įrangai vienas ar keli žmonės pasiekti aukštų rezultatų turi labai mažas galimybės. Norint tobulėti reikia treniruotis su patyrusiais sportininkais, taip pat reikia geros įrangos ir konkurencingo automobilio. Tam pasiekti reikalingi dideli pinigai, kuriuos atneša rėmėjai ir partneriai, bet, kad juos pritraukti, reikia turėti ką parodyti. Tai ne tik rezultatai – rėmėjams reikia parodyti automobilį, supažindinti su komanda, dirbtuvėmis. Šiame semestriniame darbe apžvelgiama kokia turėtų būti profesionalaus automobilių sporto klubo bazė.

Prieš parenkant įrengimus ir įrankius naujai kuriamam sporto klubui buvo išanalizuoti trys automobilių sporto klubai – „Juta Racing“, ASK „Autoralis“ ir „Blue Arrow Sport“. Čia išskirti pagrindiniai įrengimai jų remonto postuose, palygintos jų bazės pagal nustatytus reikalingus kriterijus. Taip pat surašyti naujojo sporto klubo įrengimų pasirinkimai ir įrankiai, reikalingi remontuoti sportinį automobilį varžybų metu.

Tobulėjant automobilių sporto sektoriuje neužtenka vien mokėti vairuoti ar pasigaminti, nusipirkti konkurencingą techniką. Nesvarbu kokioje autosporto šakoje dalyvaujama, visvien, visuomet vairuotojui yra reikalinga techninė pagalba. To pasekoje prieinama išvada – reikalinga patikima komanda. Šiais laikais yra galimybė nuomoti mechanikus iš gamyklinių komandų, samdyti komandos vadovą, ištvermės varžybose šlietis prie kitos komandos, bet viską daryti pačiam su bendraminčiais yra daug maloniau. Galimybė turėti savo organizaciją, prekinį ženklą, infrastruktūrą kelia kiekvieno komandos nario vertę, verčia išspausti geriausią rezultatą siekiant bendro tikslo.

Po kelių metų įvairių nevaisingų projektų ir megėjiškų pasirodymų Lietuvos Žiedinių lenktynių čempionate bei Greituminio Slalomo Kalnų lenktynių čempionatuose automobilių draugų kompanijai kilo idėja susivienyti ir įkurti savo sporto klubą. To pasekoje atsirado poreikis turėti savo mechanikus, būstinę, geresnę techniką ir svarbiausia – organizaciją. Ši tema buvo pasirinkta dėka glaudžių ryšių su šiais asmenimis, galimybės asmeniškai tobulėti ir siekio išanalizuoti sporto klubo kūrimo procesą, taip pat nubrėžti gaires kitiems asmenims, kurie turi noro ir motyvacijos pasiekti aukštesnį lygį, skatinti autosporto plėtrą Lietuvoje.

Norint įkurti savo autosporto klubą jokių gairių nėra, to negalima rasti jokiame vadovėlyje, šios informacijos išsamiai neišdėstys ir joks savo srities profesionalas, komandos vadovas. Todėl šio baigiamojo darbo rezultatus ir eigą galima naudoti kaip orientyrą, siekiant sukurti savo komandą, bei jos infrastruktūrą.

Tyrimo problema: Kokios infrastruktūros reikia norint įkurti automobilių sporto klubą?

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti ko reikia automobilių sporto organizacijos įkūrimui, suprojektuoti ir sukurti komandos infrastruktūrą.

Palyginti automobilių sporto klubų „Juta Racing“, „ASK Autoralis“ ir „Blue Arrow Sport“ infrastruktūrą pagal nustatytus reikalavimus;

Paskutinių metų Formulės-1 komandos parodė, jog yra dvi galimybės kovoti čempionate – būti gamykline komanda arba komanda-vartotoja, kitaip tariant, variklį, transmisiją, kėbulą ir važiuoklę gamintis patys arba variklį ir transmisiją pirkti, tačiau važiuoklę ir kėbulą gamintys patys. Geriausi to pavyzdžiai – gamyklinės komandos, kaip Scuderia Ferrari, Mercedes-AMG Petronas, Renault F1 ir komandos – vartotojos, kaip Haas, McLaren, Red Bull. Iš šių pavyzdžių galima susidaryti ir paralelinį vaizdą šiuolaikinėje Lietuvos autosporto scenoje, automobilius galima ruošti patiems, juos prižiūrėti, arba galima juos nuomoti iš kitų komandų ar juridinių vienetų, kas paskutiniais metais labai populiarėja. To nauda abipusė – automobilio sąvininkas gauna papildomų pajamų savo veiklai, o vairuotojui arba komandai, kurie juo naudojasi, nereikia galvoti kaip suremontuoti, prižiūrėti, žinant, jog automobiliu bus pasirūpinta, o savo laiką ir resursus investuoti į treniruotes, remėjų paiešką ar kitą veiklą.