Įrodymų leistinumas civiliniame procese

Įvadas. Įrodinėjimo dalykas civiliniame procese. Įrodinėjimo samprata. Laisvas įrodymų vertinimas. Įrodymų leistinumas. Įrodinėjimo pareiga. Teismo vaidmuo įrodinėjimo procese. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Rašytiniai įrodymai. Garso ir vaizdo įrašai. Elektroniniai ir kiti įrodymai. Teismo ekspertizė. Teismų praktikos išaiškinimai. Išvados. Literatūros sąrašas.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti įrodymų leistinumo sampratą civiliniame procesese.

Tyrimo problema – teismo vaidmuo vertinat įrodymus, galiojant įstatymų leistinumai visi įrodymai privalo būti laikytini įrodymais?

Darbo metodai – šiame darbe buvo pasitelkti, tokie metodai kaip: analizuojamasis, tiriamasis ir lyginamasis.

3. Pasitelkus teismų praktiką atskleisti teismo poziciją vertinat įrodymų leistinumo sampratą civiliniame procese, atskleisti įrodymų leistinumo ir taikymo taisykles.

4. Atskirti ir atriboti, remiantis teismų praktika kas yra laikytina įrodymais ir kas nėra laikytina įrodymais.

Manytina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios

Teisingas įrodymų įvertinimas turi tiesioginę įtaką teismo sprendimo arba nutarties priėmimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl neabejojama, kad šis principas turi ypač didelę reikšmę civiliniame procese. Tačiau, nepaisant įrodymų vertinimo reikšmingumo, ir teismų praktikoje,

Teisinėje literatūroje laisvas įrodymų vertinimo turinys atskleidžiamas skirtingai. A. G. Kovalenko nuomone, laisvo įrodymų vertinimo pagrindą sudaro du veiksniai: a) vidinis teisėjo įsitikinimas; b) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Šiai nuomonei pritaria V. Valančius, A. Driukas teigdami, kad CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvą įrodymų vertinimo principą.

Pasako Žilvino Terebeizos autoriui priimtinausia tų teisininkų nuomonė, kurie teigia, kad laisvą įrodymų vertinimo turinį sudaro vidinis įsitikinimas ir įrodymų įrodomosios galios nenustatymas. Kiti elelementai, tokie kaip visapusiškumas, nešališkumas, yra bendri visam civiliniam procesui ir padeda pasiekti įrodinėjimo tikslą.

Nors įstatymas ir teismų praktika nenumato vienodų visiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, išskyrus rašytinę formą, tam tikroms rašytinių įrodymų rūšims keliami specialūs leistinumo kriterijai, kuriuos verta aptarti atskirai. Pavyzdžiui: tam tikrais atvejais įstatymas riboja konkrečių įrodinėjimo priemonių panaudojimą. Šis įrodymų leistinumo aspektas glaudžiai susijęs su paprastos ir notarinės rašytinės sandorių formos laikymusi. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Reikalaujamos rašytinės sandorio formos laikymasis svarbus sprendžiant sandorio galiojimo klausimą. Įstatymų leidėjas, numatydamas rašytinių įrodymų formos reikalavimus, siekia užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei sąžiningų asmenų teisių ir interesų apsaugą. Privaloma rašytinė sandorio forma paprastai nustatoma ypatingos svarbos sandoriams. LR CK numato daug sandorių, kuriems numatoma privaloma paprasta arba notarinė rašytinė forma.

Analizuojant taip sparčiai plintančių elektroninių įrodymų svarbą civiliniame procese yra susiduriama įrodymų pripažinimo problematika. Kadangi įrodymais laikomi bet kokie faktiniai duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bylos aplinkybes, elektroninius įrodymus būtų galima apibrėžti kaip duomenis, gautus nepažeidžiant įstatymų, kurie gali būti perkeliami į rašytinę formą arba objektyviai išreiškiami elektroninėse laikmenose, ir kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Kita su elektroninių įrodymų leistinumu susijusi problema yra elektroninių įrodymų autentiškumas. Kalbant apie rašytinius įrodymus minėta, kad leistinais laikomi rašytinių įrodymų originalai, arba nustatyta tvarka patvirtintos kopijos, kad rašytiniai įrodymai paprastai turi būtinus rekvizitus, parašus, kas užtikrina tokių įrodymų autentiškumą. Tuo tarpu, elektroniniai duomenys neturi originalo ar kopijos, jų negalima pasirašyti ar antspauduoti, todėl kyla klausimas, kaip užtikrinti elektroninių įrodymų autentiškumą, kad jie būtų pripažinti leistinais.