Įvairios odos ligos

Kas yra įvairiaspalvė dedervinė? Kaip atpažinti įvairiaspalvę dedervinę. Įvairiaspalvės dedervinės priežastys ir veiksniai. Įvairiaspalvės dedervinės gydymas. Kas yra atopinis dermatitas. Kaip atpažinti atopinį dermatitą. Kiti atopinį dermatitą skatinantys veiksniai. Atopinio dermatito gydymas. Kas yra alerginis kontaktinis dermatitas. Kaip atpažinti alerginį kontaktinį dermatitą. Kiti alerginį kontaktinį dermatitą skatinantys veiksniai. Alerginio kontaktinio dermatito gydymas. Kas yra perioralinis dermatitas? Kaip atpažinti perioralinį dermatitą. Kokios perioralinio dermatito priežastys. Kitas perioralinio dermatito veiksnys. Perioralinio dermatito gydymas. Kas yra fotodermatitas. Kaip atpažinti fotodermatitą. Fotodermatitą skatinantys veiksniai. Kas yra aknė. Kaip atpažinti aknę. Kokios aknės priežastys. Kiti aknę skatinantys veiksniai. Nesunkių aknės atvejų gydymas. Kas yra folikulitas. Kaip atpažinti folikulitą. Kiti folikulitą skatinantys veiksniai. Kas yra dilgėlinė. Kaip atpažinti dilgėlinę. Dilgėlinę skatinantys veiksniai. Kas yra egzema. Kaip atpažinti egzemą. Kiti egzemą skatinantys veiksniai. Kas yra seborėjinis dermatitas? Kaip atpažinti seborėjinį dermatitą. Kokios seborėjinio dermatito priežastys. ​​​​​​​ Seborėjinio dermatito komplikacijos. Seborėjinio dermatito gydymas. Kas yra pleiskanos. Kaip atpažinti pleiskanas. Kiti pleiskanas skatinantys veiksniai. Kas yra žvynelinė. Kaip atpažinti žvynelinę. Kokios žvynelinės priežastys. Kas yra niežulys ir kaip jį atpažinti. Kas yra niežai. Kaip atpažinti niežus. Kokios niežų priežastys. Kas yra pragulos? Kaip atpažinti pragulas. Kokios pragulų priežastys. Kas yra pūslelinė? Kaip atpažinti pūslelinę?

Įvairiaspalvė dedervinė yra dažnai pasitaikanti lėtinė paviršinė grybelinė odos liga, kuriai būdingos rudos, baltos arba rausvos spalvos dėmės odoje. Šią ligą sukelia Malassezia Furfur, M. globosa ir M. sympodialis grybeliai, kurie yra kiekvieno žmogaus odos paviršiuje.

Odos pokyčiai pasireiškia kaip aiškių ribų, įvairaus dydžio, apvalios ar ovalios, rudos, baltos ar rausvos dėmės. Įvairiaspalve dedervine ši liga vadinama todėl, kad neįdegusioje odoje dėmės yra šviesiai rudos arba rausvos spalvos, o įdegusioje odoje dėmės atrodo baltos. Taip yra todėl, kad odos plotai, kurie yra pažeisti Malassezia furfur grybelio, neįdega.

Įvairiaspalvę dedervinę sukelia Malassezia Furfur, M. globosa ir M. sympodialis grybeliai, gyvenantys šiltoje drėgnoje aplinkoje. Ligai plisti padeda šiltas klimatas, padidėjęs prakaitavimas, riebi oda, susilpnėjęs imunitetas. Ši grybelio rūšis aktyviai plinta pliažuose ir soliariumuose. Dažniausiai serga paaugliai, jauni suaugę asmenys, vienodai tiek moterys, tiek ir vyrai. Liga išsivysto dažniausiai sutrikus imuninei sistemai, dėl to padidėja grybelių dauginimasis. Dėmelių susidarymą skatina šilta ir drėgna aplinka, padidėjęs prakaitavimas ir netinkami iš sintetinių medžiagų pagamintas apatinis trikotažas. Ligos atsiradimas susijęs ir su harmoninių kontraceptikų naudojimu. Taip pat liga būna nulemta genetikos.

Įvairiaspalvė dedervinė gydoma priešgrybeliniais vaistais - tirpalais, tepalais arba šampūnais. Populiariausia priemonė - ketokonazolio šampūnas (Nizoral), kuriuo reikėtų prausti pažeistas kūno vietas. Patariama kartą per savaitę praustis šiuo šampūnu arba pasitepti azolių grupės priešgrybeliniais tepalais. Dažniausiai vietiniam gydymui naudojami įvairūs priešgrybeliai preparatai - Ketokonazolio kremas, Terbinafinas ar Seleno sulfidas. Sisteminiam įvairiaspalvės dedervinės gydymui efektyvūs geriamieji priešgrybeliniai vaistai, kaip Ketokonazolis, Itrakonazolis, Flukonazolis. Pigmentacijos pakitimai išnyksta ir oda įgauna normalią išvaizdą tik praėjus keletui mėnesių po sėkmingo gydymo. Jei gydymo efektyvumas kelia abejonių, galima pakartoti mikroskopinį pažeistos odos vietos mėginio tyrimą su kalio hidroksidu – jei randami Pityrosporum hifai, tai rodo ligą dar esant aktyvią. Jei įvairiaspalvė dedervinė nepasiduoda gydymui, dažnai kartojasi ar yra labai išplitusi, reiktų pagalvoti ir apie imuninės sistemos sutrikimus.

Atopinis dermatitas – lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas intensyvus odos sausumas, niežėjimas, paraudimai ir pasikartojantys uždegimai. Ši liga ypač dažna vaikų tarpe. Siejama su alergine astma, alerginiu rinokonjunktyvitu.

Dažniausiai galima pažinti iš ryškiai raudonų „degančių“ skruostų. Tačiau gali būti išbertos ir kitos vietos: kakta, ausys, liemuo, rankų, kojų tiesiamieji paviršiai. Vyresniems nei 4 metų vaikams, paaugliams, bei suaugusiems beria šias vietas: vokus, lūpas, kaktą, kaklo šonus, sprandą, riešus, čiurnas, rankų, kojų lenkiamuosius paviršius.

Dažniausiai yra genetiškai paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu). Jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika išauga iki 80 %.