J Savickis Kova, Fleita, Jono Graužos nuotykiai

Jurgis Savickis. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Jurgis Savickis. Šeima. Santuokos. Išsilavinimas. Veikla. „Ariogala“. Jurgio Savickio asmenybė. Mintys apie Savickio kūrybą. Literatūros kryptys. Savickio kūrybai poveikį darė. Stilistinės priemonės. Novelė „Fleita“. Novelė „Kova“. Novelė „Jono Graužos nuotykiai“. Filmukas. Šaltiniai.

J. Savickio tėvai nebuvo bajoriškos kilmės, tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir puoselėjo bajoriškas tradicijas. Didžiuodamasis savo kilme, pirmuosius apsakymus ir kelionių apybraižas pasirašinėjo Rimošiaus slapyvardžiu (močiutė buvo kilusi iš dvarininkų Rimaševskių giminės). Jis buvo pirmas vaikas šeimoje (be jo, gimė dar 11 vaikų). Tėvas Augustinas buvo griežtas, darbštus ir sumanus ūkininkas, o motina Sofija buvo švelni ir išsilavinusi moteris. Iš jos Jurgis paveldėjo fizinę išvaizdą, meilę gėlėms, grožiui, diplomatinius gebėjimus bei gebėjimą sklandžiai reikšti mintis. Šeimoje buvo kalbama lenkiškai.

Gyvendamas Pagausantyje Savickis buvo susižadėjęs su Apolonija Jokimaite, tačiau jungtuvės neįvyko. 1916 m. Kopenhagoje vedė žydaitę. Ida Savickienė buvo dviejų jo sūnų Algirdo ir Augustino motina. Šeimyniniai santykiai nesusiklostė. Karo metu Ida slapstėsi, tačiau neištvėrusi įtampos pasikorė.

1927 – 1929 m. dirbo Užsienio reikalųministerijoje Kaune, tuo pat metu vadovavo Valstybės teatrui. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo pastatytas V. Krėvės „Šarūnas“ – vienas reikšmingiausių to meto spektaklių. Nuo 1930 m. Savickis skiriamas atstovauti Lietuvai Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Latvijoje, Tautų Sąjungoje Ženevoje. Tuo metu jis populiarino Lietuvos kultūrą. Jo pastangomis Stokholme švedų kalba išėjo lietuvių novelių rinktinė. 1940 m. pavasarį J. Savickis buvo atleistas iš Lietuvos atstovo užsienyje pareigų ir grįžo į Kauną. Jam buvo pasiūlytas darbas Ministrų taryboje, tačiau Savickis atsisakė ir išvyko į savo vilą Pietų Prancūzijoje.