Jonas Jablonskis projektas

Jonas Jablonskis. (1860 m. Gruodžio 30 d. -1930 m. Vasario 23 d. Jonas Jablonskis – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas. Biografija. Jonas Jablonskis gimė netoli Naumiesčio. M. Aukso medaliu baigė Marijampolės gimnaziją (dabar Rygiškių Jono gimnazijaBaigęs universitetą, Jablonskispasirinkoypačsunkųcarovaldžiossąlygomislietuviųkalbosmokytojoirkovotojodėljosteisiųkelią. Lietuvoje mokytojauti jam nebuvo leista. M. JablonskisŠiauliuosemokėinteligentųvaikuslietuviųkalbosirrinkokalbiniusduomenis. M. Liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Konstancija Sketeryte (1868–1948Po Spalio perversmo. Darbai. Jono Jablonskio darbai. J. Jablonskis parašė pirmąją lietuvišką norminę gramatiką 1901m. Visą savo gyvenimą Jonas Jablonskis kovojo su lietuvių bendrinės kalbos negerovėmis. J. Jablonskis yra daugiausia nusipelnęs lietuvių bendrinės kalbos norminimui ir ugdymui. J. Jablonskis galutinai nustatė lietuvių raidyną. Mokytojas. Jonas Jablonskis išugdė didelį būrį savo mokinių.

Baigęs universitetą, Jablonskispasirinkoypačsunkųcarovaldžiossąlygomislietuviųkalbosmokytojoirkovotojodėljosteisiųkelią. Lietuvoje mokytojauti jam nebuvo leista. Pirmoji darboviete arčiau Lietuvos buvo Mintaujos gimnazija Latvijoje. TačiaudažnasJablonskiolankymasisLietuvojenepatikocarineivaldžiai, ir jį iškėlė į Taliną, vėliau ištrėmė į Pskovą. Nuo 1889 m. intensyviai rašė į laikraštį „Varpas“.

1903 m. JablonskisŠiauliuosemokėinteligentųvaikuslietuviųkalbosirrinkokalbiniusduomenis. Dirbo vertėju ir redaktoriumi Vilniuje ir Panevėžyje. Paskui mokytojavo Breste, Gardine, Veliže, o vėliau atsidūrė Voroneže, kur mokė lietuvių pabėgėlių vaikus ten įsteigtose lietuviškose gimnazijose.

1890 m. liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Konstancija Sketeryte (1868–1948). Šeima J. Jablonskiui buvo brangus dalykas, bet ji teikė ir tam tikrų rūpesčių. Gimus dukrelei, po savaitės ji mirė. Tai buvo didelis smūgis tiek motinai, tiek tėvui. Gyvenant Mintaujoje Jablonskiams gimė dar trys vaikai: Konstantinas, Ona ir Julija.

Jono Jablonskio darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartojimo. Jis slapyvardžiu Rygiškių Jonas parašė net keletą lietuvių kalbos gramatikų, kuriomis buvo galutinai įtvirtintos vakarų aukštaičių fonetikos, morfologijos ir sintaksės sritys, tikslingai nustatytas bendrinės kalbos ir tarmių santykis, įdiegtos bendrinės kalbos normos.