Judėjimo organų sistemos anatomijos ir fiziologijos pagrindai

Judėjimo organų sistemos anatomijos ir fiziologijos pagrindai. Judėjimo organų sistemos patologija Raumenų skausmus. Judėjimo organų tyrimo metodai.

Visus žmogaus kūno judesius atlieka raumenys ir kaulai (griaučiai). Raumenys sausgyslėmis yra prisitvirtinę prie kaulų, o kaulai tarpusavyje sujungti lanksčiais sąnariais. Susitraukdami raumenys tempia kaulus ir taip judina kūną. Tvirti griaučių kaulai išlaiko visą kūno svorį ir padeda jam judėti.

apsauginė – sudaro kūno ertmes, gyvybiškai svarbių organų „talpyklas“, (pvz., kaukolės, krūtinės, dubens), bei kanalus (pvz., stuburo);

Kaulai yra kieti, iš kaulinių ląstelių sudaryti organai. Sujungti tarpusavyje tam tikra tvarka, kaulai sudaro griaučius. Kauluose yra kraujagyslių ir nervų ir jie nėra tokie sunkūs ir tvirti kaip atrodo. Kai kurios kaulų vietos yra užpildytos akyta medžiaga, o daugelio kaulų centre yra tuštuma.

Kaulas yra sudarytas iš antkaulio, kaulinės medžiagos, ir kaulų čiulpų. Raudonuosiuose kaulų čiulpuose vyksta kraujo ląstelių gamyba. Iškart po gimimo, visi žmogaus kaulų čiulpai yra raudonieji. Augant, vis daugiau jų virsta geltonaisiais kaulų čiulpais. Geltonuosiuose kaulų čiulpuose vyrauja riebalinės ląstelės, todėl jie yra gelsvos spalvos. Raudonieji kaulų čiulpai yra plokščiuosiuose ir ilgųjų kaulų galuose, kaukolėje, šonkauliuose, stuburo slanksteliuose jie užpildo akytąją kaulo dalį. Geltonieji kaulų čiulpai užpildo ilgųjų kaulų ertmes.

Suaugusio žmogaus kaulai yra sudaryti iš 50% vandens, 25% mineralinių ir 25% organinių medžiagų. Iš mineralinių medžiagų daugiausia yra kalcio fosfato, kalcio karbonato ir kt. Pusę organinių medžiagų sudaro riebalai, kurių daugiausia yra kaulų čiulpuose. Organinės medžiagos suteikia kaului lankstumą ir stangrumą, neorganinės – kietumą, tvirtumą ir trapumą. Vaikų kauluose yra daugiau organinės kilmės medžiagų, todėl jie rečiau lūžta. Senstant daugėja neorganinių medžiagų, todėl kaulai tampa trapesni.

Ilgieji kaulai daugiausia sudaro galūnių griaučius (pvz., šlaunikaulis, blauzdikaulis, žastikaulis). Šie kaulai padeda išlaikyti žmogaus svorį ir padeda judėti.

Trumpieji kaulai turi apylygius visus tris pagrindinius matmenis. Tokie yra riešo, čiurnos kaulai.

Plokštieji kaulai – tai paprastai ploni ir lenkti kaulai. Plokštieji kaulai sudaro daugumą kaukolės skliauto, dubens, šonkaulių kaulų. Jie paprastai atlieka apsauginį vaidmenį.

Dar yra taip vadinami sezamoidai - tai kauliukai įsiterpę į sausgyslę, kurie paprastai visame žmogaus kūne randami tik keliuose sąnariuose.

Kaulų kiekis kinta senstant, nes kaulėjimo židiniai tai atsiranda, tai susilieja. Vidutiniškai skaičiuojami 206 kaulai, iš jų 200 įprastinių, kanoninių (pastovių) ir šeši klausomieji bei įvairus skaičius sezamoidinių. Žmogaus griaučiai skirstomi į ašinius ir pridėtinius. Ašiniams griaučiams priklauso stuburas, krūtinės ląstos kaulai, poliežuvinis kaulas ir kaukolė. Pridėtiniams griaučiams priklauso apatinių ir viršutinių galūnių kaulai.

Kaulų jungtys – tai žmogaus anatominės struktūros, jungiančios atskirus kaulus į judrias grandines ir vientisus griaučius.  Pagal judesių amplitudę jungtys skiriamos į paslankias, pusiau paslankias ir nepaslankias.