Kalėdų ir kūčių papročiai ir tradicijos

Tauta - kaip žmogus: ji gimsta, auga ir bręsta. Lietuva ne išimtis.

Dabar Lietuvių tautosaką ir folklorą tyria daugybė žmonių. Nemažai Lietuvių etnologijos baruose nuveikė užsienio Lietuviai. Emigracijoje labiausiai tirtos sritys buvo liaudies architektūra, apranga, tautodailė ir papročiai. Pastaruosius analizuodamas labiausiai nusipelnė jonas balys. Jis apsigyvenęs jungtinėse amerikos valstyjose įsteigė Lietuvių tautosakos leidyklą ir parengė net aštuonias knygas. Be jų ( Lietuvių kalendorinės šventės , vaikystė ir vedybos , mirtis ir laidotuvės , Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai ir kt. ) neįsivaizduojami ir dabartiniai papročių tyrinėjimai. Kaip ir liaudies architektūros be jurgio gimbuto (jav), tautodailės - antano ir anastazijos tamošaičių (kanada). Taip pat ženklų įnašą į Lietuvių etnologiją įnešė ir gerharto bauerio (vokietija), jono griniaus, stasio ylos, igno končiaus, aleksandro pakalniškio (visi jav), aldonos vaicekauskienės (lenkija) ir kitų etnologų darbai.

Tautosakos mokslo tikslai – tirti tautosakos esmę ir kilmę. Pagrindinės tyrimų sritys: gilintis į šios rūšies žodžio meno specifiką, egzistavimo pamatus, vaizdinio modeliavimo pobūdį,tirti kintantį tautosakos vaidmenį tautos istorijoje. Dabar yra tiriama įvairūs tautosakos ir muzikinio folkloro tyrimai. Ypač aktualūs šiuolaikinio tautosakos proceso, tradicijos ir kaitos, atlikėjo vaidmens, teksto ir aspektų tyrimai. Tarp šių tyrimų išskirtinę vietą užima ir teoriniai, ir taikomojo pobūdžio darbai.

Taigi jau yra daugybė smulkiai ištirtų papročių ir tradicijų, o daugiausiai - kalendorinių švenčių. Šiais laikais universitetuose mokoma ir tiriama taipogi etnologija. Man pavyko sužinoti daugybę papročių kurių anksčiau nežinojau. Rinkausi medžiagas iš įvairiausių šaltinių, nagrinėdama juos įsigilinau į senovės Lietuvių papročius ir pradėjau geriau suprasti to laiko žmones. Lietuviai buvo ypač prietaringi ir tikintys burtkūčių, kalėdų papročiai ir tradicijos- tai mano referato tema. Pasirinkau butent šią temą, nes ji yra gan įdomi ir apie ją yra daugybę šaltinių. Rašant šią temą norėjau įsigilinti į Lietuvių tradicijas ir kad daugelis žmonių suprastų, kaip senovės Lietuviams būvo ypač svarbu laikytis visų papročių.

šiuolaikinėje visuominėje trūksta daugybės papročių, kurių anksčiau buvo laikytasi. Šeimos nebešvenčia kartu kaip anksčiau. Daugybę žmonių išvažiavę svetur nebesilaiko jokių papročių. Jaunesniųjų kartų Lietuviai pradeda susidurti su Lietuvių papročių stoka.