Žiemos šventės

Žiemos šventės. Papročiai, tradicijos ir maistas. Kūčios. Prieš Kūčių vakarienę. Stalo paruošimas. Kūčių vakarienė. Kūčiukai. Kūčių vakaro prietarai. Šv. Kalėdos. Kalėdų eglutės puošimas. Kalėdų eglutė. Kalėdiniai papročiai ir įpročiai. Naujieji Metai. Kaladės vilkimas. Trys Karaliai.

Žiemos šventės. Papročiai, tradicijos ir maistas.

Mūsų protėviai per Kalėdas keldavosi anksti rytą, nudengdavo Kūčių stalą, žiūrėdavo, ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Nuimtą nuo stalo šieną dalydavo gyvuliams. Prosenovinis tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Didelė magiška jėga buvo priskiriama sveikinimams bei linkėjimams. Jie buvo laikomi savotiškais užkalbėjimais, turinčiais neabejotinai išsipildyti. Eglutės puošimas riešutais, obuoliais bei degančiomis žvakutėmis nebuvo atsitiktinis. Riešutai ir obuoliai simbolizavo vaisingumą: jie turėję pirmiausia pagausinti derlių. Laikotarpis nuo Šv. Kalėdų iki Trijų Karalių buvo vadinamas tarpušvenčiu, tarpukalėdžiu ir pan. Tikėta, kad tuo metu visur pilna visokių antgamtiškų esybių, kad slankiojančios įvairios dvasios, laumės, jos šokančios, lėbaujančios, keliančios vestuves. Žmogus bijodavo sutikti Laumę, tikėdamas, kad sutiktoji jį persekiosianti arba jis mirsiąs.