Kanados lūšies ir baltojo bei poliarinio kiškių ekologinis modelis su vėlavimu

Populiacijų ekologijos kūrėjais laikomi A. Makfeldenas ir S. Švarcas, kurie tvirtino, kad nėra kitos ekologijos, tik populiacijų ekologija, ir tik remiantis galima išspręsti visų lygių ekologines problemas. Tik tada, kai 1983 m. E. Odumas pateikė ekosistemų mokslo koncepciją, tapo aišku, kad populiacijų ekologija nėra visaapimantis mokslas.

Skirtingi rūšių populiacijos santykiai – tai santykiai tarp skirtingų rūšių populiacijų, kurios gyvena toje pačioje teritorijoje, naudojasi tais pačiais maisto ištekliais, yra veikiamos tų pačių aplinkos veiksnių, taip pat veikia vienos kitą.

Tarprūšinės konkurencijos terminas reiškia, kad dvi rūšys, kovodamos dėl resursų (pvz., maisto, teritorijos ir t.t.), sukelia žymų augimo, išlikimo ar produktyvumo sumažėjimą viena kitai. Tačiau visi gyvūnai maitinasi kitų organizmų sąskaita ir dažniausiai dėl jų konkuruoja.

Šiuo metu matematinis modeliavimas plačiai taikomas daugelio aktualių ekologijos ir biologijos uždavinių sprendimui. Matematiniai metodai ekologijoje atsirado, dėl ekologinių sąveikų sudėtingumo. Ekologija pateikia įvairias įdomias problemas, matematika pasiūlo modelius ir padeda juos suprasti, ir galiausiai ekologija patikrina tuos matematinius modelius.

Darbo tikslas: atlikti lygties su vėlavimu, aprašančios populiacijos augimą, analizę.