Išsivysčiusių šalių tarptautinė ekonominė politika Kanados atvejis

Įvadas. Tarptautinės ekonominės politikos samprata. Kanados tarptautinės prekybos politika. Kanada ir jav. Kanados ir Kolumbijos Laisvosios prekybos sutartis. Kanados ir Baltijos šalių prekybiniai santykiai. Cida Lietuvai. Kanados bendroji preferencijų sistema (BPS) Lietuvai iki įstojimo į ES. Tarptautiniai valiutiniai santykiai. Tiesioginės užsienio investicijos. Kanados kapitalo įmonės. Lietuvos atvejis. Kanados ir Europos sąjungos ekonominiai santykiai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.

Taigi, šio darbo tikslas – ištirti Kanados, kaip vienos iš labiausiai išsivysčiusios pasaulyje šalies, tarptautinę ekonominę politiką.

Išnagrinėti Kanados tarptautinės prekybos politiką JAV ir Baltijos šalių atžvilgiu;

Nagrinėdama pasirinktą temą, naudojausi naujausiais statistiniais duomenimis ir konkrečiais pavyzdžiais. Tuo būdu siekiau pateikti aktualią dabarties situaciją ir pabandyti įžvelgti kai kurias perspektyvas nagrinėjamu klausimu.

Prieš pradedant analizuoti konkrečios šalies tarptautinės ekonomikos politiką, pravartu teoriškai apibūdinti su ja susijusias kai kurias sąvokas, tam tikras jų savybes. Taip pat trumpai aptarsiu nagrinėjamos šalies ekonominę situaciją. Taigi, visų pirma kas tai yra tarptautinė ekonominė politika?

Šalies priklausomybės nuo tarptautinės prekybos sumažinimas. Šiuo metu šis izoliacinis požiūris labai retas, tačiau vykdomas kai kurių nacionalinių vyriausybių, kurios pagrindžia tai ekstensyviu užsienio prekybos augimu;

Užsienio prekybos išplėtimas ir tiesioginių investicijų skatinimas, siekiant: maksimizuoti tarptautinės specializacijos naudą, padidinti prekių vietiniams vartotojams pasirinkimą, įgalinti vietines kompanijas gauti gamybos masto ekonomiją;

Vietinės tarnybos parama. Vyriausybė gali siekti savo rezidentams sukurti darbo vietas: kontroliuodamos prekių, galinčių konkuruoti su vietinės gamybos prekėmis, importą daug darbo išteklių reikalaujančioje pramonėje, siūlydamos užsienio įmonėms didelių paskatų numatant veiklą vietinėje rinkoje;

Mokėjimų balanso pusiausvyros sukūrimas. Pastovus mokėjimų balanso deficitas neišvengiamai veikia valiutos nuvertėjimą ir didesnes importo kainas;

Padeda užtikrinti materialinės gerovės lygį tiek atskirose šalyse, tiek viso pasaulio mastu.

Prie tarptautinės prekybos politikos instrumentų priskiriami įvairūs muitai, netarifiniai apribojimai, subsidijos, kreditai.

Užsienio prekyba. Prekių importas ir eksportas sudaro užsienio valiutos paklausą ir pasiūlą šalies viduje;

Techniniai veiksniai, tokie kaip ekonominės informacijos prieinamumas, sezoninis valiutos poreikis.

Ar nuo šių veiksnių susiformuos naujas keitimo kursas, priklauso nuo šalies valiutos kurso rėžimo. Jis aptariamas skyriuje, kuriame nagrinėjami Kanados tarptautiniai valiutiniai santykiai.

Kvainauskaitės (2003) teigimu, tarptautinės ekonominės politikos reguliavimui ypač svarbūs tarptautiniai ekonominiai susitarimai ir organizacijos, siekiančios liberalizuoti tarptautinę prekybą, panaikinti prekybinius apribojimus, kurie trukdo tarptautinio darbo pasidalijimo gilėjimo, gamybinių jėgų internacionalizacijos procesui. Pasaulio ekonomiką veikia vis didesnė globalizacija, todėl priklausymas šiems susitarimams ir organizacijoms svarbus tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Išsivysčiusį pasaulį sudaro dauguma Rytų, Vakarų Europos valstybių bei Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, JAV ir Kanada (Epping Charles: 1995).

Tai viena iš labiausiai pasaulyje išsivysčiusių valstybių, produkcijos ir aukšto gyvenimo lygio pavyzdys. Kaip ir JAV Kanada pasižymi į rinką orientuota ekonomine sistema. Nuo Antrojo Pasaulinio Karo sparčiai išaugusi apdirbamoji pramonė, kasyba taip pat išsivystęs paslaugų sektorius šią šalį iš anksčiau buvusios žemės ūkio ekonomikos pavertė į dabartinę pramoninę valstybę. 1989 metų JAV ir Kanados Laisvosios Prekybos susitarimas (angl. US-Canada Free Trade Agreement (FTA) ) ir 1994 metų Šiaurės Amerikos Laisvosios Prekybos Zonos sutartis (angl. North American Free Trade Agreement (NAFTA) ) sukėlė dramatišką prekybos ir ekonominės integracijos su JAV padidėjimą. Iš 30% Kanados eksportuojamo BNP, 17% atiteko JAV (Lyons, 1985, p. 229). Po minėtų susitarimų (FTA ir NAFTA) pagrindine Kanados tarptautinės prekybos partnere išliko JAV, tačiau jai jau teko net 85% viso Kanados eksporto. Kanada – pagrindinė energijos, įskaitant naftą, dujas, uraną ir elektros energiją, tiekėja į JAV.