Kazimieras Būga: asmenybė ir veikla

Kazimieras būga. (1879-1924Kazimieras Būga – Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Asmenybė. Gimė Dusetų rajone, Pažiegės vienkiemyje. Vaikystė ir šeima. Dirbo Peterburgo meteorologijos observatorijoje. Darbas ir studijos užsienyje. Mokydamasis Peterburge 1902 m. , K. Būga susipažino su Kazimieru Jauniumi. Reikšminga pažintis. Organizavo lietuvių kalbos mokslo studijas Kauno universitete. Veikla Lietuvoje. Išrinkti svarbiausius dalykus iš pastabų. Lietuvių kalbos žodyno pradininkas. Straipsniai buvo pasirašinėjami slapyvardžiais. Slapyvardžiai. M. Mirties priežastis. Daug tyrinėjo lietuvių kalbos fonetinę struktūrą. Indėlis lietuvių kalboje.

Gimė Dusetų rajone, Pažiegės vienkiemyje. Augo didelėje šeimoje – 10 asmenų. Jį mokė tėvas, vėliau daraktorius. Lankė Dusetų valsčiaus mokyklą, Zarasų apskrities mokyklą. Tėvas nuvežė mokytis į Peterburgo apskrities mokyklą.

Dirbo Peterburgo meteorologijos observatorijoje. 1905 m. įstojo į Peterburgo universitetą. 1916 m. profesoriavo Permės universitete. 1919 m. profesoriavo Tomsko universitete.

Mokydamasis Peterburge 1902 m., K. Būga susipažino su Kazimieru Jauniumi. Tapo jo moksliniu sekretoriumi. Užrašinėjo ir studijavo K. Jauniaus mokslą. Surašęs jo mokslą 1908 m. išleido veikalą „Aistiški studijai“ pirmąją dalį.

Organizavo lietuvių kalbos mokslo studijas Kauno universitete. Profesoriavo Kauno universitete. Redagavo Antano Juškos žodyną.

1924 m. susirgo smegenų liga. Naktį iš gruodžio 1 į 2 dieną mirė Karaliaučiaus universiteto klinikose. Palaidotas Kaune.