Kęstučio apygardos lydžio rinktinė, gaurės miestelio išvadavimas 1945 metais

Įvadas. (jungtinės) kestučio apygardos lydžio rinktinė. Kęstučio apygardos struktūra, vadovybės istoriografija. Lydžio rinktinės sudėtis, vadovybės istoriografija 1945 1947 m. Gaurės miestelio išvadavimas. Išvados. Literatūros ir šaltinių sąrašas.

Visuomenėje, 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio pasipriešinimo ir karo tema yra aktuali ir šiandiena. Kovotojų atmintis gyva ir iš naujo atkuriama kino filmuose, analizuojama moksliniuose veikaluose, įamžinama knygose bei memuaruose. Partizaninio judėjimo reiškinys iki šiol domina plačios visuomenės ir Lietuvos politikų dėmesį siekiant apčiuopti istorinių įvykių gelmę bei priežastinius pergalės ir pralaimėjimo ryšius.

1944 m. Sovietų Sąjungai pakartotinai okupavus Lietuvos valstybę, dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių – tikrų savo šalies patriotų stojo į kovą su įsibrovėliais. 1944 –1945 m. sandūroje Lietuvos miškuose susibūrė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Priemonės, paskatinusios jungtis į partizanų gretas sovietų priverstinė tarnyba okupantų kariuomenėje, priešinimasis kolūkių kūrimo idėjai, nepritarimas rėžimo vykdomai ideologijos politikai, o visų šių priemonių finalizavimas gyventojų represijos ir tremtis. Vis dėlto, pagrindinė priežastis lėmusi sąmoningą ginkluotos kovos pasirinkimą – noras atkurti nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos valstybę.

Kęstučio apygarda įkurta 1946 09 12 sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius ir vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda. Šiai apygardai priklausė: Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo ribos, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pervadinta į Kęstučio apygarda. Pastarosios veiklos sritys apėmė: Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonus, Pagėgių savivaldybę, taip pat dalį Kelmės rajono⁴.

Pirmosios Jungtinės Kęstučio apygardos vadu 1946 09 25 d. paskirtas buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, aviacijos leitenantas, partizanas Juozas Kasperavičius Visvydas. 1947 m. balandžio 9 d. MGB kariuomenei apsupus Jungtinės Kęstučio apygardos štabavietę susisprogdino kartu su adjutantu Albinu Biliūnu Džiugu⁵. Po J. Kasperavičiaus mirties, apygardos vadu 1947 m. gegužės mėn. paskiriamas Jonas Žemaitis Tylius, buvęs Lietuvos kariuomenės generalinio štabo kapitonas. 1948 m. balandžio 1 d. padalinus Jungtinę Kęstučio apygardą į dvi atskiras Prisikėlimo ir Kęstučio apygardas, naujam Kęstučio apygardos štabui vadovauti skiriamas J. Žemaitis⁶. 1948 05 05 d. J. Žemaitis –Tylius, paaukštinamas į „Jūros“ srities vadus (sudarė Žemaičių, Prisikėlimo, Kęstučio apygardos), ir tų pačių metų liepos 9 d. Kęstučio apygardos vado pareigas perduoda buvusiam Lydžio rinktinės vadui Henrikui Danilevičiui Vidmantui. 1949 m. balandžio mėn. H. Danilevičius pašalinamas iš pareigų už savavališką išvyką į Kauną⁷. Naujuoju apygardos vadu tampa Aleksas Miliulis Neptūnas, Algimantas. 1949 m. birželio 7 9 d. MGB kariuomenei gavus operatyvinės informacijos, atlikta operacija kurios metu Kaziškės miške sunaikinamas įsikūręs

Aitvarai. Kęstučio apygardos partizanai. Ats. red. J. Girdzijauskas. Kaunas, 1996.

Kęstučio apygardos štabas ir jos metu nukaunamas A. Miliulis⁸. Po A. Miliulio mirties, Kęstučio apygardai iki 1951 m. gegužės mėn. vadovauja Antanas Bakšys Germantas, Klajūnas. Nuo 1951 05 mėn. paskiriamas „Jūros“ srities vaduꝰ. Kestučio apygardai nuo 1951 birželio mėn. iki 1952 05 mėn. apygardai vadovauja Krizostomas Labanauskas Justas, Kunotas (buvęs Birutės rinktinės vadas)¹⁰. 1952 m. gruodžio mėn. apygardos vadu skiriamas Povilas Morkūnas Rimantas, Drakas. ...1953 m. kovo mėn. per suimtus partizanus Vitvytį ir Granitą buvo užmegztas ryšys su Rimantu laiškais. 1953 m. birželio 19 d. pastarasis buvo iškviestas į susitikimą ir žuvo. Faktiškai apygardos štabas jau nebuvo atkurtas, tačiau pavieniai partizanai veikė dar iki 1957 1958 metų. <...>¹¹.