Kokius kultūrinius lūžius fiksuoja senieji XVI a. raštai?

Kokius kultūrinius lūžius fiksuoja senieji XVI a. Raštai? M. Daukša.

XVI a. raštai fiksavo daug kultūrinių lūžių LDK bei Europos visuomenėje, kurie visi atspindėjo Renesanso humanistinę pasaulėžiūrą. Humanizmo idėjos pakeitė požiūrį į žmogų propaguotas individualus mąstymas, minties laisvė, kritiškas požiūris, aukštintas žmogaus protas ir jo kūrybinės galios, galiausiai stiprėjanti pasaulietinės ir religinės valdžios kova sukėlė religinį, visuomeninį politinį ir ideologinį reformacijos judėjimą, nulėmusį Vakarų bažnyčios skilimą į katalikiškąją ir protestatiškąją.

Renesanso idėjos bei plintanti reformacija ypač išryškėjo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. tuo metu kūrėsi pirmoji lietuviška raštija ir jos ginami idealai. Martynas Mažvydas, Renesanso epochos švietėjas ir humanistas, Karaliaučiuje parengė pirmas šešias knygas lietuvių kalba, o 1547 m. pasirodė pirmoji knyga „Katekizmas“, taigi būtent šiuos metus galima laikyti lietuvių tautinės kultūros pradžia. Mažvydo prakalboje yra iškeliamos tikėjimo, lietuvių kalbos ir pažinimo temos. Nors lietuviai buvo pakrikštyti, jie vis tiek garbino pagonių dievus, todėl Mažvydas apšvietė tuometinį menką lietuvių religinį išprūsimą, rašydamas skatindavo lankyti bažnyčią. Priminta biblinė, žodžio, kaip kūrybos instrumento, galia, mat „Dievas dangų, žemę žodžiu vienu sutvėrė, / Šituo būdu žmones ir visus daiktus padarė.” Taip pat jis iškėlė mokslo reikšmę: „Tėvai šito mokslo trokšdavo turėti“ bei tikino, jog išsilavinimas daro žmogų laisvą.