Senieji lietuvių raštai

Kalba – tai pagrindinė žmonių bendravimo priemonė, be kurios savo gyvenimą sunkiai įsivaizduotumėme. Kalbėdami užmezgame ryšį su kitais žmonėmis, išreiškiame save, savo jausmus, dalijamės žiniomis, mokomės. Lietuvių kalba kūrėsi nuo VII amžiaus, tačiau rašomoji lietuvių kalba atsirado tik XVI amžiuje. Įdomu tai, kad lietuvių rašomoji kalba pradėjo vystytis Jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, susikūrusioje po 1569 metų Liublino unijos. Nors ir lenkų kalba labai sparčiai skverbėsi į visas lietuvių gyvenimo sritis, lietuviškų knygų XVI ir XVII amžių sandūroje ėmė itin gausėti. Būtent tuo metu ėmė varžytis katalikybė ir protestantizmas. Šių dviejų religijų dvasininkai stengėsi į savo pusę patraukti paprastus, kitokių kalbų nemokančius lietuvius. Tad abiejų religijų atstovai ėmė rašyti lietuviškai arba versti religinio turinio knygas. Tai ir buvo pagrindinė lietuviškų knygų gausėjimo priežastis.