Kompiuterinis raštingumas pradinėse klasėse

Kompiuterinis raštingumas - tai neprofesionalaus masinio vartotojo darbo kompiuteriu žinių, mokėjimų ir įgūdžių visuma, reikalinga tenkinant asmeninius, profesinius ir visuomeninius - kultūrinius poreikius (šaparnienė. D. , 2002).

Ugdymas - svarbiausias mokyklos veiklos elementas, apimantis augimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą (kučinskas, v. , poderienė. G. Ugdymo aplinkos ergonomika).

Novacija - tai apgalvotos ir suvoktos idėjos, proceso, produkto ar procedūros pradėjimas ir pritaikymas individui, grupei ar organizacijai, naujas jų adaptavimas atitinkamam socialiniam vienetui, siekiant reikšmingos individo, organizacijos ar plačiosios pastaraisiais metais Lietuvoje priimti strateginiai informacinės visuomenės plėtrą šalyje formuojantys dokumentai. Šiuose dokumentuose pakankamai aiškiai akcentuojama šalies gyventojų kompiuterinio raštingumo svarba, numatomos priemonės aktyvesnės gyventojų veiklos kompiuterinėje erdvėje užtikrinimui bei skatinimui. Lietuvos respublikos vyriausybė 2005 metų birželio dienos nutarimu nr. 625 patvirtino Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategiją . Dokumente akcentuojama, kad informacinė visuomenė, šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos, yra pirmas iš trijų ilgalaikių valstybės raidos prioritetų, kurie įtvirtinti valstybės plėtros ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Strategija remiasi tokia Lietuvos vizija: pažangi informacinė visuomenė, Išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausiu technologijų teikiamomis galimybėmis (mokslinio tyrimo ataskaita, 2005).

Informacinės ir komunikacijų technologijos vis plačiau taikomos ugdymui (Lietuvos respublikos vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaita).

Informacinės technologijos, internetas vis sparčiau įsisuka į šalies namų ūkius. Siekiant užtikrinti mokinių kompiuterinę kompetenciją, būtinas nuolatinis mokymasis, profesinės ir asmeninės veiklos tobulinimas, nes žinios ir gebėjimai tampa pagrindine visų visuomenės sričių varomąja jėga. Greitas ir paprastas informacijos pasiekiamumas, informacinių paslaugų plėtra tampa pagrindine sąlyga sprendžiant ekonominius ir socialinius uždavinius.