Kraujo perdirbimas

Kraujo perdirbimas. Kraujo cheminė sudėtis. Kraujo sudėtis. Kraujo sudėtinių dalių santykis. Kraujo plazma/serumas. Kraujo plazmos sudėtis. Kraujo baltymai. Forminiai elementai. Kraujo hemolizė. Kraujo fizinės savybės. Kraujo krešėjimas. Supaprastinta krešėjimo schema. Kraujo išeiga. Kraujo apdorojimo įrenginiai. Kraujo pirminis perdirbimas. Kraujo defibrinavimas. Kraujo stabilizavimas. Kraujo stabilizatoriai. Kraujo stabilizavimas. Kitos kraujo apdorojimo operacijos. Kraujo konservavimas. Konservavimas šalčiu. Konservavimas aukšta temperatūra. Kraujo separavimas. Kraujo filtravimas. Kraujo pasterizavimas. Kraujo džiovinimas. Kraujo džiovinimo būdai. Džiovinimas purkštuvinėse džiovyklose. Diskinė džiovykla. Techniškasis albumimas. Kraujo miltai. Skystasis hematogenas. Sausojo hematogeno gamyba. Vaikų hematogenas.

Plazmos forminių elementų: leukocitų, eritrocitų, trombocitų.

Pašalinus iš stabilizuoto kraujo forminius elementus, gaunamas tirštas, gelsvos spalvos skystis kraujo plazma, Pašalinus iš nestabilizuoto kraujo baltymą fibrinogeną ir forminius elementus, gaunamas kraujo serumas. Kraujo plazma, laikoma įprastinėmis sąlygomis, sukreša, o kraujo serumas nesukreša.

Gyvulių kraujo plazmoje: 90 93 % vandens, 7 10 % sausųjų medžiagų. Pagrindinės sausosios medžiagos yra baltymai (albuminas, globulinas, fibrinogenas).

Albuminas visavertis baltymas, tirpstantis vandenyje, gerai organizmo pasisavinamas. Globulinas taip pat visavertis baltymas, bet sunkiai virškinamas. Fibrinogenas visavertis baltymas, tirpstantis vandenyje.

Pagrindinę skerdžiamų gyvulių kraujo forminių elementų masę sudaro eritrocitai (3,5 11 mln/ mm3). Eritrocitų dydis 5 7 µm. Jų sudėtyje yra apie 60 % vandens ir 40 % sausųjų medžiagų. 90 % sausųjų medžiagų sudaro hemoglobinas. Leukocitų kraujyje yra 6 16 tūkst./mm3. Jų dydis 5 20 µm. Trombocitų kraujyje yra 350 210 tūkst./mm3. Trombocitų suirimas ištekant kraujui iš kraujagyslių yra krešėjimo pradžia.

Sutrikus osmosinei pusiausvyrai tarp kraujo plazmos ir eritrocitų, veikiant įvairiems veiksniams (mechaniniams, cheminiams ir kt.) suardoma eritrocitų membrana, ir hemoglobinas patenka į plazmą, ją nudažydamas raudona spalva. Šis reiškinys vadinamas kraujo hemolize.

Kraujas yra: tirštokos konsistencijos, sūroko skonio, raudonos spalvos biologinis skystis (dėl pigmentinio baltymo hemoglobino) kraujo tankis 1,046 1,055 g/cm3. Kadangi eritrocitų tankis (1,08 1,09 g/cm3) didesnis už kraujo plazmos tankį (1,027 1,034 g/cm3), jie kraujo plazmoje nusėda. Šia savybe pasinaudojama atskiriant kraujo forminius elementus nuo plazmos nusodinimu, centrifugavimu arba separavimu.

Kraujo klampumas priklauso nuo jame esančių eritrocitų kiekio. Kraujo klampumas 38°C temperatūroje yra 5 kartus didesnis už vandens klampumą. Kraujo užšalimo temperatūra 0,56 0,58°C. Kraujo osmosinis slėgis 0,69 0,73 MPa.

Nukraujinimo metu sužalojus kraujagysles ir ištekant kraujui suyra trombocitai, iš kurių išsiskiria fermentas tromboplastinas (trombokinazė), kuris kraujo plazmoje esantį protrombiną (trombogeną) paverčia trombinu. Pastarasis ištirpusį kraujo plazmoje baltymą fibrinogeną paverčia netirpiu fibrinu. Fibrino ilguose ir plonuose siūluose lyg tinkle įstringa kraujo forminiai elementai, ir susidaro drebučių pavidalo kraujo krešulys.

Todėl yra nustatytos tokios kraujo išeigos: galvijų 4,2 %, avių 3,2 %, kiaulių 3,0 %.