Kritulių įvairovė

Krušos, lietaus, rasos, rūko, šlapdribos sniego ar šerkšno formos. Jie susidaro skirtingomis sąlygomis.

Čia vaizduojama kaip susidaro krituliai.

Žiemą atvėsus orui, iš vandens lašelių susidaro smulkučiai ledo kristalėliai. Krisdami jie sukimba, virsta snaigėmis. Nukritusios ant Žemės jos sudaro sniego dangą.

Čia vaizduojamas sniegas ir snigimo momentas.

Krituliai krinta ne tik iš debesų. Vasara po karštos dienos ant žolės ir įvairių daiktų susidaro vandens lašelių. Kai šių objektų nebešildo Saulė jie atvėsta. Ir gaunasi vandens lašai.

Šitoje nuotraukoje aiškiai matomi rasos lašeliai.

Ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, dirvos temperatūrai nukritus iki 0°C iš rasos lašelių susidaro ledo kristalėliai, tai vadinama šerkšnu.

Stiprūs oro gūsiai kartais blaško debesyse ledo kristalėlius aukštyn ir žemyn. Kildami ir leisdamiesi jie vis didėja. Sušalę sluoksniai gula vienas ant kito. Galiausiai kristalėliai pasidaro tokie sunkūs, jog krinta į Žemę. Jei nespėja ištirpti virsta kruša.

Kruša gali pridaryti ir labai daug žalos, bet Lietuvoje jos bijoti nereikėtų.

Ar žinai, kad Lietuvoje didžiausias krušos gabalėlis svėrė net 150 gramų!

Kritulių kiekiu vadinamas vandens sluoksnis, kuris susidarytų Žemės paviršiuje, jei krituliai nesusigertų, nenutekėtų ir neišgaruotų. Jis apskaičiuojamas milimetrais (mm). Prietaisas kritulių kiekiui matuoti – kritulmatis (lietmatis).

Žemėje kritulių iškrinta nevienodai, todėl vienur drėgna, kitur – sausa.