Laivų pagalbiniai mechanizmai referatas
Buitinio vandens tiekimo sistema – tai sistemų grupė, kuria laive tiekiamas gėlas ir užbortinis vanduo. Šiai grupei priklauso: buitinio gėlo ir geriamojo, buitinio karšto ir buitinio užbortinio vandens sistemos.
Laivuose numatomos ne mažiau kaip dvi geriamojo vandens cisternos, turinčios patikimą apsauginį sluoksnį: cementinis skriedinys, polietileno plėvelė, etinolio dažai ir t.t. Jos turi turėti vietinius vandens matavimo arba nuotolinius matuoklius. Geriamasis vanduo į cisternas tiekiamas į atvirąjį denį nutiestais vamzdžiais, kurie lanksčiomis žarnomis prijungiami prie vandens tiekimo sistemos. Įleidžiamieji vandens vamzdžiai yra 400 mm aukščiau atvirojo denio. Apsaugoti nuo jūros vandens. Pastoviam slėgiui sistemoje palaikyti montuojamas hidroforas – sandarus indas, pripildytas vandens ir suspausto oro, čia sudaromas 3-3,5 baro slėgis. Oras tiekia geriamąjį vandenį į sistemą, kol slėgis krenta iki 1,2-1,6 baro. Tada automatiškai įsijungia vandens siurblys ir hidroforas vėl prisipildo. Automatiškai siurblys ir išsijungia, kai oro slėgis hidrofore pakyla aukščiau nurodyto. Mažos vandentalpos laivuose naudojama paprastesnė geriamojo vandens tiekimo sistema. Vietoj hidroforo tiltelyje įrengiama siurbliu užpildoma cisterna, iš kurios vanduo savitaka teka vartotojams. Kad vandenį būtų galima ilgiau saugoti, sistemoje montuojamas baktericidinis įrenginys (chloratorius, baktericidinės lempos), bet specialiai paruoštą vandenį saugoti galima ne daugiau kaip 20-30 parų. Autonomiškuose, daug žmonių vežančiuose laivuose gėlo vandens atsargos ruošiamos 15-20 parų, tada papildomos iš vandens gėlinimo įrangos.
