Lietuva ir atominė energetika

Klausimas, ar Lietuvai reikalinga ignalinos atominė elektrinė sukėlė daug diskusijų, tačiau, ar Lietuvai apskritai reikalinga atominė energetika?.

Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo modernesnės didelio masto gamybos negu branduolinė energetika. Jos ypatingo, visur reikalingo gaminio – elektros energijos – kokybė yra tokia pati, branduolinė energetika, nors sukelia problemų, tačiau duoda daug daugiau naudos. Įmanoma, siekti tos naudos taip, kaip tai daroma kitur, o Lietuva, jau turėdama branduolinę energetiką, tai gali.

Svarstant branduolinę energetiką Lietuvoje, žvilgsnis neišvengiamai krypsta į kitas šalis. Pasaulyje atominėse elektrinėse energiją dabar gamina 4,5 šimto branduolinių reaktorių. Jų yra daugiau kaip 30 šalių, kelios šalys juos stato.

Nelabai turtinga Lietuva, turėdama branduolinę energetiką, stovi prie turtingosios europos slenksčio. Tankiai gyvenama vakarų europa atominėse elektrinėse gamina maždaug 1/3 visos elektros energijos, kaimyninės šiaurės šalys – net 44 %.

Dabartinės branduolinės energetikos pranašumai ir trūkumai gerai žinomi. Techniškai tobula branduolinė energetika būtų ekologiškai viena pačių švariausių ir saugiausių iš visų didžiųjų energetikų. Tačiau visiškai tobulų realių technologijų nebūna, bet kokia technika genda, ją reikia prižiūrėti, taisyti. Vakarų europos ilgametis patyrimas rodo, kad dabartinė branduolinė energetika gali būti pakankamai saugi. Ignalinos ae reaktoriai, palyginus su vakarų europoje eksploatuojamais įvairių tipų reaktoriais, turi ne tik trūkumų, bet ir pranašumų.

Dabartinė urano branduolinė energetika, be abejo, yra tik dalinis ir laikinas aprūpinimo energija problemų sprendimas. Tačiau daugeliui šalių šiuo laikotarpiu jis pasirodė būtinas. Tad kodėl Lietuva, kuri taip pat neturi ypatingų energijos išsaugumas yra per daug svarbi tema, kad apie ją būtų kalbama remiantis emocijomis ir išankstinėmis nuostatomis. Būtina remtis objektyviais kriterijais, kuriuos galima apskaičiuoti ir pateikti. Buvo sukurtas metodas, leidžiantis pagal reaktorių gedimų duomenis ir visapusišką analizę nustatyti du avarijų aspektus - įvykių tikimybę ir tų įvykių pasekmes. Šių dviejų rodiklių kombinaciją galima panaudoti skirtingų atominių elektrinių ir reaktorių tipų saugos palyginimui.