Lietuvos ir pasaulio geriausių šuolininkų į aukštį varžybų rezultatų ir judamųjų gebėjimų analizė

Santrauka. Abstract. Įvadas. Literatūros apžvalga. Šuolis į aukštį kaip rungtis. Šuolininkams į aukštį būdingi judamieji gebėjimai. Judamųjų gebėjimų ugdymas priemonės. Šuolininkų į aukštį metinės treniruotės principai. Šuolininkų į aukštį testavimas. Tyrimų metodika ir organizavimas. Tyrimo rezultatai. Lietuvos šuolininkų rezultatų kaita. Pasaulio elito rezultatų kaita. Šuolininkų šuolių rezultatų šokant virš savo ūgio analizė. Šuolio į tolį iš vietos geriausi rezultatai pasiekti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų. Trišuolio iš vietos geriausi rezultatai pasiekti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų. Penkiašuolio kaire koja po įsibėgėjimo geriausi rezultatai pasiekti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų. Penkiašuolio dešine koja po įsibėgėjimo geriausi rezultatai pasiekti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų. M po įsibėgėjimo geriausi rezultatai pasiekti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų. Šuolio į aukštį iš vietos su ranku mostu geriausi rezultatai pasiekti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų. Judamųjų gebėjimų kontrolinių pratimų koreliacijos ryšys su tų metų geriausiu rezultatu. Rezultatų aptarimas. Išvados. Rekomendacijos ir pasiūlymai. Literatūra.

Kontrolinių pratimų vertinimas, jų sekimas ir analizavimas su varžybomis metų eigoje mokslininkų ir sporto specialistų yra rekomenduojama įtraukti į daugelio sporto šakų treniruočių planavimą. Geriausi treneriai ypač pabrėžia jų svarbą. Visose sporto šakose yra vykdomi skirtingi atletų testavimai, kadangi kiekvienam judamajam gebėjimui įvertinti reikia skirtingų kontrolinių pratimų (Carrera, & Bompa, 2007). Lengvoji atletika yra ne išimtis, treneriai jau seniai testuoja savo auklėtinius visus metus, vieni rečiau, kiti dažniau. Šuolis į aukštį yra kompleksinė susidedanti iš kelių judamųjų gebėjimų rungtis. Vieni treneriai šuolininkams į aukštį testuoti naudoja klasikinius kontrolinius pratimus, nustatančius jėgos, galingumo ir greičio judamųjų gebėjimų kaitą, kiti stengiasi naudoti labiau specifinius testuoti atleto pajėgumo rodikliams. Literatūroje yra ganėtinai mažai išanalizuotas kontrolinių pratimų patikimumas būtent šuolininkams į aukštį.

Tyrimo tikslas: nustatyti ir palyginti Lietuvos ir pasaulio geriausių šuolininkų į aukštį varžybų rezultatų ir judamųjų gebėjimų ypatumus

Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, apklausa, testų archyvų analizė ir matematinė statistika.

Rezultatai: Lietuvos ir pasaulio šuolininkai į aukštį rezultato piką pasieka panašiai: lietuviai 24,3 ± 1,0 m, užsieniečiai 26,0 ± 1,2 m. Lietuvių kontrolinius pratimų rezultatai vidutiniškai geresni nei užsieniečių (išskyrus penkiašuolius įsibėgėjus). Lietuviams stipriausias koreliacijas su varžybų rezultatais parodė šuolio į tolį iš vietos nuo 0.13 iki 0.85, trišuolio įsibėgėjus nuo 0.26 iki 0.83, šuolio į aukštį iš vietos su ranku mostu nuo 0.41 iki 0.8.

Išvados: pasaulio elito geriausi rezultatai pasiekti panašiame amžiuje, tačiau užsieniečių geriausi rekordai žymiai geresni nei lietuvių. Lietuviai pranašesni už pasaulio elito atletus kontrolinių pratimų atlikime. Lietuviams stipriausią kontrolinių pratimų koreliaciją su varžybų rezultatu rodo šuolis į tolį iš vietos, trišuolis įsibėgėjus ir šuolis į aukštį iš vietos su ranku mostu.

Keywords: physical abilities, control exercise, results of high jump

Evaluation of control exercises, their tracking and analysis with competitions during the year are recommended by scientists and sports specialists to be included in the training planning of many sports. The best coaches emphasize their importance. Different athletes are tested in all sports, as different control exercises are required to assess each movement ability (Carrera, & Bompa, 2007). Athletics is no exception, coaches have long been testing their students throughout the year, some less often, others more often. High jump is a complex event consisting of several movement skills. Some coaches use classic control exercises to test high jumpers, which determine the change in strength, power and speed of movement abilities, while others try to use more specific tests for the athlete's performance indicators. In the literature, there is relatively little analysis of the reliability of control exercises specifically for high jumpers.