Lietuvos klimatas referatas

Tyrimo aktualumas. Mokslas apie klimatą – klimatologija – jau turi daugelio šimtmečių istoriją. Todėl neišvengiamai ateina laikas, kada, kaip ir kituose moksluose apie žemę, reikia išryškinti ir nusakyti pagrindines sąvokas bei išeities dėsnius. Priskaičiuojama kelios dešimtys vienas kitą keitusių klimato apibrėžimų. Jie daugiausia buvo grįsti intuityviu klimato supratimu, nepakankamai atspindėdavo klimato, kaip sudėtingos ir nepastovios sistemos, teorinius egzistavimo pagrindus.

Pasaulinėje klimato tyrimo programoje formuluojama, jog klimatas – statistinių savybių visuma tokios sistemos, kuri susideda iš sąveikaujančių gamtos elementų (atmosferos, hidrosferos, kriosferos, sausumos paviršiaus įvairovės ir biomasės), turinčių ilgus, bet baigtinius kitimo periodus. Tokia klimato koncepcija kelia tikslą nagrinėti fizinius klimato formavimosi bei kintamumo pagrindus tiek globalinėje plotmėje, tiek ir nedidelėje teritorijoje. Ši klimato, kaip tyrimų objekto, samprata priimtina pagrindu apibūdinant Lietuvos klimatą.

Lietuvoje meteorologiniai stebėjimai pradėti XVIII a. pabaigoje, kai Vilniaus universiteto Observatorijos vedėjas Martynas Počobutas, atsivežęs iš Vakarų Europos termometrą, pirmasis 1770m. ėmėsi matuoti oro temperatūrą.

Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje su vidutinio šiltumo vasaromis bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, žiemą – apie -5 °C; intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Lietuvoje buvo labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 35 °C, ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -25 °C, o naktimis – iki -30 °C. Pagal klimato atšiaurumo zoną Lietuva priskiriama 5-6 klimato zonoms.

Tyrimo problema. Nuo ko prikauso Lietuvos klimatas?

Tyrimo objektas. Lietuva.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti nuo ko priklauso Lietuvos klimatas.