Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadybinės ir socialinės veiklos analizė

Įvadas. Tyrimo problema. Tyrimo objektas. Tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai. Tyrimo hipotezė. Vadovavimas organizacijai aukščiausias organizacijos valdymo lygmuo. Vadovavimo organizacijai samprata. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro aukščiausias valdymo lygmuo – generalinis direktorius. Organizacijos strategija. Tikslas - ugdyti ir tenkinti visuomenės poreikį operos ir baleto menui. Vykdomoji programa. Žmogiškųjų išteklių valdymas. Žmogiškųjų išteklių sąvoka. Žmogiškųjų išteklių valdymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Komunikacija organizacijoje. Komunikacijos bruožai. Išorinė komunikacija. Išorinės komunikacijos reikšmė. Išorinė komunikacija LNOBT. Darbo organizavimas. Darbo pasiskirstymas ir prioritetai komandoje. Finansų valdymas. Finansų valdymo svarba organizacijai. Lnobt finansai. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rėmėjai. Naudotos literatūros sąrašas.

Išsiaiškinti pasirinktos organizacijos personalo valdymo privalumus ir trūkumus, juos išsamiai išnagrinėti ir pateikti galimus trūkumų pašalinimo būdus.

Išanalizuoti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadybą ir socialinę veiklą.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras yra vienas iš sėkmingiausių teatrų Lietuvoje, todėl šios organizacijos strategija, žmogiškųjų išteklių, finansų valdymas, išorinė ir vidinė komunikacija vyksta itin sklandžiai.

Šiame skyriuje busaptariama vadovavimo organizacijai samprata, bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigos, jo atsakomybė.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro aukščiausias valdymo lygmuo – generalinis direktorius

Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui nuo 2002 m. liepos vadovaujaGintautas Kėvišas.Generalinis direktorius G. Kėvišas vadovauja administracijai, kuri užtikrina kasdienę organizacijos veiklą. Taip pat, dirba kaip tarptautinių festivalių konsultantas bei tarptautinių meno projektų vadybininkas. Jis atsako už visos organizacijos valdymą, kuria organizacijos veiklos politiką ir reguliuoja organizacijos ryšį sujos aplinka. Generalinis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius vadovauja šiems funkciniams vadovams: muzikos vadovui, baleto meno vadovui, generalinio direktoriaus pavaduotojui rinkodarai ir meno reikalams, generalinio direktoriaus pavaduotojui ir vyriausiajam buhalteriui (žr. schema nr.1). Generalinis direktorius taip pat atsakingas už organizacijos vizijos ir misijos išsaugojimą ir jų puoselėjimą.

Šiame skyriuje bus aptariamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) tikslas, jo reikšmė organizacijai, bei šio tikslo vykdomoji programa.

2.1 Tikslas - ugdyti ir tenkinti visuomenės poreikį operos ir baleto menui

2010 metais buvo pastatyti 4 nauji spektakliai: W.A. Mocarto opera „Figaro vedybos“, kurią kūrė ispanų kūrybinė grupė, o režisierius Emilio Sagi, režisavęs daugelyje pasaulio teatrų, festivaliuose. Per 2010 metus šis spektaklis parodytas 11 kartų, jį pažiūrėjo 10172 žiūrovas. Šie skaičiai parodo šio spektaklio pasisekimo mastą.

Antra premjera - opera vaikams „Bruknelė“, jai muziką kūrė teatro organizuoto konkurso laimėtojas Jonas Tamulionis, režisavo Gytis Padegimas. Opera „Bruknelė“ parodyta 7 kartus, ją pažiūrėjo 7049 žiūrovai. Populiarinimas vyko visoje Lietuvoje paskelbus vaikų piešinių konkursą, taip nuaidėjusi žinia pritraukė didesnį mastą žiūrovų, taip priversdama juos apsilankyti Operos ir baleto teatro spektaklyje.

Apibendrinant strategija Operos ir baleto teatro išsikeltuose tiksluose ir vykdomosiose programose, pastebimas itin didėlis bendradarbiavimas tiek su valdžios organais Lietuvos aukščiausiose institucijose, tiek atskirai su menininkais ar jų trupėmis. Tai suvedama į didelius projektus, kurie išpildo lūkesčius – pritraukti didesnę auditoriją domėtis renginiais, menais, spektakliais, operomis ir baletais. Išsipildo visuomenės poreikis gauti aukšto profesinio lygio operos ir baleto pasirodymą. Skatinamas skonio puoselėjimas, aukščiausio profesinio meistriškumo operos ir baleto atlikėjų ir kūrėjų ugdymas. Visuomenė susiduria su geriausiais nacionaliniais, šiuolaikiniais ir pasaulinio muzikos scenos meno veikalais, jų kūrėjais ir atlikėjais. Formuojamas teigiamas mūsų šalies kultūros įvaizdis užsienyje.

Šiame skyriuje bus atariama žmogiškųjų išteklių valdymo sąvoka, jo reikšmė organizacijos valdyme, bei LNOBT vykdoma žmogiškųjų išteklių valdymo strategija, jos veiksmingumas.

3.2 Žmogiškųjų išteklių valdymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Šiame skyriuje bus aptariami pagrindiniai komunikacijos bruožai, pateikiami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vidinės komunikacijos, kolektyvo darnumo pavydžiai.