Lietuvos respublikos civilinė teisė kaip teisės šaka

Valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija. Reglamentavimo funkcija. Reglamentavimo funkcija įgyvendinama valstybės nustatytomis civilinės teisės normomis, kurios nustato civilinių teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribas. Informavimo funkcija.

Civilinės teisės reikšmė mūsų gyvenime yra labai didelė. Kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Šiuos santykius lengvai atpažinsime, jei pasižiūrėsime į CK turinį: Bendrosios nuostatos, Asmenys, Šeimos teisė, Daiktinė teisė, Paveldėjimo teisė, Prievolių teisė. Daugelis šių santykių tokie dažni, įprasti, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio. Pavyzdžiui, tokie santykiai yra gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramoninių prekių, valgyklose patiekalų pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų taisymo, valymo, pervežimo sutartys ir pan. Kai nėra pažeidimų, žmonės paprastai negalvoja apie šių santykių teisinę prigimtį, kai pažeidimų atsiranda, teisė ir žmonių santykių teisinis charakteris tampa aktualūs. Kasdienio gyvenimo civilinėms teisinėms sutartims nekeliama jokių ypatingų sudarymo ir įvykdymo reikalavimų. Būna sudėtingesnių: pavyzdžiui, namo ar buto pirkimas. Tokiais atvejais jau iš anksto žinoma, kad yra taikomi įstatymo reikalavimai. Dar sudėtingesni civiliniai santykiai sudaromi su ūkiniais subjektais (įmonėmis, bankais, kredito įstaigomis, draudimo organizacijomis). Tai rodo, kad CT reguliuojami teisiniai santykiai, visuomenėje plačiai paplitę, visaapimantys.

Svarbiausia privatinės teisės šaka - civilinė teisė. Civilinės teisės taikymo sritį iš esmės apibrėžia viešoji teisė. Siekiant apibrėžti civilinės teisės taikymo sritį pirmiausia reikia tiksliai nustatyti civilinės teisės santykį su viešąja teise.

Civilinė teisė – tai savarankiška teisės šaka, sudaranti visos privatinės teisės, kurios normos sąveikauja su moralės normomis, pagrindą; prioritetiškai taikydamos dispozityvųjį teisinio reglamentavimo metodą ir išreikšdamos bendruosius Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintus principus, reglamentuoja laisvų, vienas kitam teisiškai nepavaldžių asmenų turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais, santykius, o specialiai įstatymų numatytais atvejais ir kitus asmeninius (nesusijusius su turtiniais) bei turtinius santykius, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos. Čia yra pateiktas objektyviosios teisės apibrėžimas.

Tačiau teisės doktrinoje ir teisės aktuose civilinės teisės terminas vartojamas ir kitokia prasme, t. y. kaip asmens subjektinės teisės apibūdinimas. Subjektinė teisė – tai civilinio teisinio santykio elementas, kuris suteikia galimybę šios teisės turėtojui atitinkamai elgtis ar reikalauti tam tikro elgesio iš kitų asmenų.

3.Paaiškinkite sąvokas: viešoji teisė, privatinė teisė, civilinė teisė. Kokiais kriterijais vadovaujantis atskiriama viešoji ir privatinė teisės? Kokia šio atskyrimo reikšmė? Kokios teisės šakos priskiriamos privatinei teise, o kokios - viešajai teisei? Koks yra privatinės teisės ir civilinės teisės santykis?

Viešoji teisė (lot. ius publicum) - teisės sistemos dalis; visuma teisės normų, reguliuojančių viešąjį administravimą, viešosios valdžios subjektų (ir jų institucijų) statusą, organizaciją, santvarką, subjektų tarpusavio santykius ir santykius su privatinės teisės (ius privatum) subjektais.

Konstitucinė teisė. Administracinė teisė. Baudžiamoji teisė. Tarptautinė teisė. Supranacionalinė teisė (ES teisė)

Proceso teisė (civilinio proceso teisė, baudžiamojo proceso teisė, administracinio proceso teisė, konstitucinio proceso teisė).

Privatinė teisė – (lot. ius privatum) - teisės sistemos dalis; visuma teisės normų, reguliuojančių privačių asmenų (teisės subjektų) statusą, tarpusavio santykius (civilinė apyvarta, darbas ir kt.).