Lyčių lygybė

Darbo apibūdinimas. Darbe pateikiami teoriniai aspektai, kurie vėliau atsispindi praktinėje darbo dalyje ir įrodo, jog šie aspektai yra pritaikomi tam tikrose srityse.

Darbo aktualumas – šiuolaikinėje visuomenėje yra labai paplitęs mąstymas, jog vyrai ir moterys darbo rinkoje, šeimoje bei socialinėje erdvėje nėra lygiaverčiai. Manoma, jog moterys visada yra nuvertinamos, į jas žiūrima kaip į tuos asmenis, kuriems negalima pateikti rimtų užduočių dėl to, jog jos yra silpnoji lytis, taip pat dėl to, jog moterys daugiausia laiko turėtų praleisti su šeima ir dėl to joms automatiškai mažinamos karjeros galimybės.

Darbo problema. Ką reikėtų keisti, jog moterys ir vyrai visuomenėje užimtų lygiavertes vietas darbo rinkoje, namuose bei socialinėje erdvėje?

Darbo tikslas – išanalizuoti lyčių lygybę Lietuvoje bei kitose šalyse.

Darbo struktūra. Teorinėje darbo dalyje aptariama, kas yra lyčių lygybė, kaip ji yra suprantama bei kas įeina į šią sąvoką. Taip pat nurodomi skaičiai, kaip Lietuvoje pasiskirsčiusios moterys ir vyrai bei kaip į jas žiūrima, kaip į potencialią darbo jėgą. Praktinėje darbo dalyje pateikiama, kaip kitos šalys bei Lietuva kovoja su moterų diskriminacija darbo rinkoje bei kitose srityse. Taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip būtų dar galima pagerinti padėtį lyčių lygybės klausimu.

Darbo rezultatai. Darbo metu buvo nustatyta, jog lyčių lygybė Lietuvoje nėra labai plačiai skatina, dėl to siūloma sudaryti lygias sąlygas šeimoje imti atostogas, norint prižiūrėti vaiką. Taip pat siūloma sudaryti nuotolinio darbo sąlygas moterims, kurios augina vaiką namuose, kad jos neprarastų kvalifikacinių įgūdžių. Paskutiniai pasiūlymai – taikyti kursus moterims, jog šios galėtų pasikelti kvalifikaciją arba įgauti naują bei sudaryti sąlygas kurti demokratines mokyklas, jog vaikai nuo mažumės būtų mokomi apie tai, jog darbas bei kitos sritys nėra skirstomas pagal lytį.

Darbą sudaro 14 puslapių. 8 literatūros ir informacijos šaltiniai.

Dabartiniu metu beveik visose pasaulio šalyse vyraujanti sistema, kai biologiniai lyčių skirtumai nulemia socialinius moterų ir vyrų vaidmenis, yra nelogiška bei sukelia neigiamų padarinių abiems lytims. Ji taip pat negatyviai veikia jaunuolius, renkantis profesinį gyvenimo kelią. Tam tikri stereotipai daro žalą tiek asmenybės saviraiškai, nes vadovaudamasis pašaukimu asmuo netenka galimybės visavertiškai išreikšti save darbinėje veikloje, tiek ir šalies ekonomikai, prarandančiai kokybiškai dirbantį ir pridėtinę vertę sukuriantį žmogiškąjį išteklių. Be to, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, moterų darbo jėga labai prisidėjo atgaivinant Europos ekonomiką po Antrojo pasaulinio karo, todėl ir šiandien, siekiant likviduoti pasaulinės ekonominės krizės padarinius, lyčių lygybė, lėmusi didesnį užimtumą ir socialinę sanglaudą, yra laikoma vienu iš būdų, siekiant išsivaduoti iš pastarųjų metų neigiamo bendrojo vidaus produkto augimo. (Rakauskienė, Štreimikienė, Žalėnienė irk t., 2014, p. 26-30, 33).

Moterys ir vyrai turi būti apsaugoti nuo diskriminacijos dėl jų lyties. Šis principas draudžia tiesioginę ir netiesioginę asmens diskriminaciją dėl jo / jos lyties darbo santykiuose (taip pat mokslo ir švietimo srityje, parduodant prekes ir paslaugas, reklamoje).Galima teigti, kad visi šie principai yra vienodai reikšmingi ir svarbūs siekiant įgyvendinti lyčių lygybę. Tokia principų įvairovė parodo, kad yra nemažai sričių, kuriuose egzistuoja nelygybė.

Kalbant apie gyvenimo trukmę bei pensijas, Lietuvoje statistinė vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 10 metų ilgesnė už vyrų. 2012 metais vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 68 metai, moterų – 79 metai. Tais pačiais metais skurdas grėsė 21,7 proc. 65 metų ir vyresnių moterų bei 16,3 proc. tokio pat amžiaus vyrų. Dėl mažesnio darbo užmokesčio, moterų pensijos yra mažesnės. Dėl ilgesnės gyvenimo trukmės moterys dažniau negu vyrai lieka gyventi našlėmis, vienos turi išlaikyti visą namų ūkį, todėl joms gresia didesnis skurdas.