Maisto pramonės gaminių konkurencingumas
Lietuva tvirtai žeingia integracijos į europos sąjungą (es) keliu, mes aplenkėme kitas valstybes, kurios derybas su es pradėjo seniau nei Lietuva, tačiau dar nėra pradėtos derybos dėl vieno skaudžiausių, daugelio Lietuvos gyventojų manymu, punkto –žemės ūkio. Skaudžiausio, todėl, kad daugelis Lietuvos euroskeptikų mano, kad mūsų žemės ūkis neatlaikys es konkurencijos. Tačiau konkurencija –vienas pagrindinių rinkos variklių, ji verčia įmones tobulinti savo technologijas, atlikinėti specialius tyrimus ir pan. Šio darbo tikslas yra supažindinti su Lietuvos maisto pramonės konkurencingumu. Jo eigoje iš pradžių apžvelgsiu teorinius dalykus –įstatymus, vėliau bandys Lietuvos respublikos seimas 1999 m. Vasario 11 d. Priėmė naują konkurencijos įstatymą (nr. Viii-1064). Vienu iš pagrindinių tikslų rengiant naują konkurencijos įs • šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją, ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas, ir atsakomybę bei konkurencijos ribojim • šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.
• šis įstatymas taikomas ir ne letuvos respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama Lietuvos respublikos vidaus rinkoje.
• šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio šalių rinkose, jeigu Lietuvos respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.
• jeigu Lietuvos respublikos seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitokius konkurenc konkurencijos ribojimas - veiksmai, sudaratys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.
Konkurencijos sąlygos - visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan. ).
