Makroekonominė analizė 4 šalių Lietuva, Indonezija, Vokietija ir Norvegija

Įvadas. Makroekonomikos samprata ir tyrimo metodai. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai. Lietuvos makroekonomikos analizė. Vokietijos, Norvegijos, Indonezijos makroekonomikos analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.

Makroekonomika – mokslas, tiriantis ekonomiką, kaip jos visumą bei funkcionavimo principus. Jos elementai grupuojami į visumą, atspindinčia ekonominės veiklos rezultatus. Makroekonomikos tikslas – ekonominių procesų aiškinimas, ūkio raidos prognozavimas bei ekonominės politikos tobulinimas. Norint įvertinti ekonominę būklę, reikia atsižvelgti į makroekonominius rodiklius. Tai - statistiniai duomenys, pagal kuriuos galima spręsti apie esamą valstybės ekonomikos būklę atsižvelgiant į konkrečią ūkio sritį. Tad remiantis konkrečiais rodiklių duomenimis galima šalyje atlikti makroekonominę analizę.

Darbo tikslas. Atlikti makroekonomikos analizę: Vokietijoje, Lietuvoje, Indonezijoje, Norvegijoje.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti makroekonomikos reikšmė, jos tyrimo objektą;

Išnagrinėti makroekonomikos analizės tikslą;

Apsibrėžti pagrindinius makroekonomikos rodiklius, kuriais remiantis bus atliekama analizė nurodytuose šalyse ( Vokietija, Lietuva, Indonezija bei Norvegija)

Mokslinės abstrakcijos metodas, į kurį įeina įvairius pažinimo būdai;

Norminės ir pozityviosios analizės derinimas, norint sumažinti ekonomistų pažiūrų skirtumus.

Svarbiausias būdingasis metodas yra makroekonominis agregavimas – reiškinių ir procesų sujungimas į vieną visumą.

Ekonominis dėsnis – esminis, pastovus, pasikartojantis ekonominių procesų ryšys.

Ekonominė kategorija – sąvoka, kuri teoriškai apibendrina ekonominių procesų savybes ir bruožus

Ekonominis pažinimas apima tyrimo objektą ir metodą, empirinį ir mokslinį objekto pažinimo lygį.

Pusiausvyra – ekonomikos būsena, kai rinkos jėgos atsveria vieną kitą ir nekyla tendencijų kuriems nors procesams keistis; pasirinkimo problemos sprendimo būdas, tenkinantis visą visuomenę.

Analizė – mokslinis metodas, pagrįstas mintiniu ar faktiniu visumos skaldymu į dali, detales, išsamus ir atidus ko nors nagrinėjimas.

Ekonomikos modelis – supaprastinta teorija, kuri apibūdina konkrečių veiksmų poveikį ekonomikai.

Agregavimas – statistinių rodiklių jungimas į visumą pagal pasirinktą požymį arba požymius.

Makroekonomikos analizės tikslas – ne tik aiškinti ekonominius procesus, bet ir prognozuoti ūkio raidą bei tobulinti ekonomikos politiką. Prognozuoti yra būtina, nes turint palyginti tikslias ekonomines prognozes galima imtis priemonių, mažinančių nuostolius. Makroekonomikos specialistai padeda ekonomikos politikos kūrėjams įvertinti politikos variantus ir juos prognozuoti.

Šalies vyriausybė, tvarkydama ūkį, ekonomine politika, siekia pagrindinių makroekonomikos tikslų:

Palankios ekonomikos plėtrai valstybės biudžeto būsenos;

Makroekonomikos specialistai dažnai naudojasi statistika. Kiekvienoje šalyje nuolat tiriama asmenų ir įmonių ekonominė veikla, pajamos, paklausos sandara, kainų lygis ir pan. Pagal tyrimų duomenis apskaičiuojami įvairūs statistiniai rodikliai, nusakantys ekonomikos būseną. Todėl ekonominė politika, kai reikia vertinti ekonominius reiškinius ir taikyti įvairias vyriausybės ekonomines priemones, remiasi makroekonomikos specialistais.