Makroekonominių rodiklių palyginimas Lietuvoje ir Italijoje

Šio darbo tikslas yra atlikti Lietuvos ir kitos pasirinktos šalies pagrindinių ekonominių rodiklių lyginamąją analizę pateikiant duomenis nagrinėjamu klausimu bei vertinimas. Naudota faktinė medžiaga bus pateikta grafikais, nurodant jų šaltinį. Lietuva šiame darbe bus lyginama su Italija. Minėtosios šalys bus lyginamos pagal šiuos tris rodiklius:

Darbo pabaigoje bus pateikiamos išvados gautos iš atlikto Lietuvos ir Italijos pagrindinių ekonominių rodiklių analizės. Teorijai bei grafikams naudota literatūra ar šaltiniai nurodyti prie grafikų arba darbo pabaigoje esančiame skyriuje – „Literatūros šaltiniai“.

Tai mokslas apie tai, kaip žmonės susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityse.

Mikroekonomika – ekonomikos mokslo dalykas, nagrinėjantis pagrindinius ekonomiką sudarančius elementų (vartotojų, įmonių) elgseną.

Makroekonomika – ekonomikos mokslo dalykas tiriantis bendrą ekonomikos sistemą, kaip visumą. Jos tyrimo objektai – vartotojai, investuotojai, valstybė. Makroekonomika nagrinėja nedarbo, infliacijos ir ekonomikos augimo reiškinius.

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

Lietuvos ir Italijos ekonominių rodiklių palyginimas

Žiūrėdami į pirmąjį grafiką, galime teigti, jog krizė Italijoje nepadidino nedarbingumo, taip kaip Lietuvoje, kur tuo tarpu nedarbingumo koeficientas buvo didžiausias. Tačiau, toliau nagrinėdami pateiktus duomenis, galime matyti, kad nedarbingumas Italijoje didėja kiekvienais metais, kai Lietuvoje aukščiausias nedarbingumas Lietuvoje prasidėjo 2009 metais 13,7% ir išaugo 2010 metais iki 17,8% ir nuo tų metų pradėjo mažėti. Kai Italijoje nedarbingumo lygis pradėjo augti 2011 metais ir grafike 2013 metais pasiekė aukščiausia lygi 12,5 %. Taigi matosi, kad Italijos nedarbo lygis kito stabiliau, kai tuo tarpu Lietuvos nedarbo lygis stabiliai leidosi nuo 2005 iki 2007 metų, tačiau po to staigiai pakilo per 3 metus. Italijos nedarbo lygio pokytis vyko panašiais etapais, bet mažesniais koeficientais, kol 2013 metais susikirto su Lietuvos. Iš pateiktų grafinų duomenų matome, kad abiejų šalių nedarbo lygiai susilygino, tačiau Lietuvos tuo metu krito, o Italijos kilo.

Antrame grafike matome duomenis pateiktus BVP vienam gyventojui pagal dabartinį dolerio kursą. Matome, kad iki 2007 metų abiejų valstybių BVP vienam gyventojui kilo, o tada nuo 2008 metų staiga nukrito, kas tikriausiai nutiko dėl tuo metu prasidėjusios ekonominės krizės. Nuo 2009 metų šis rodiklis Italijoje pakito ne taip ryškiai, tačiau augo, o Lietuvoje stabiliai auga ir pasiekė aukščiausią lygį 2013 metais, daugiau nei 10 tūkstančių JAV dolerių vienam gyventojui. Italijoje BVP vienam gyventojui, priešingai nei Lietuvoje, nuo 2011 metų pradėjo kristi.