Medžiagų apykaita ir pernaša Kvėpavimo organų sistema
Medžiagų apykaita ir pernaša. Dujų apykaita vandenyje. Dujų difuzija vienaląsčiuose organizmuose. Dujų apykaita pro žiaunas. Kvėpavimas žiaunomis. Išorinės žiaunos. Dujų apykaita sausumoje. Drėgna oda. Trachėjomis. Plaučiais. Kvėpavimo organų sistema. Kvėpavimo reikšmė. Kvėpavimo organų sistemos sandara. Alveolės. Dujų apykaita plaučiuose ir audinių ląstelėse. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo reguliavimas. Kvėpavimo fazės. Krūtinės ląsta. Kvėpavimo judesiai. Įkvėpimas. Įkvėpimo fazė. Kvėpavimo judesiai. Iškvėpimas. Iškvėpimo fazė. Gyvybinė plaučių talpa. Rūkymo sukeliami pavojai. Rūkymo poveikis žmogui. Rūkymo poveikis. Rūkymo sukeliamos ligos. Sveikų plaučių alveolės ir plaučių vėžio ląstelės. Rūkymo sukeliamos ligos. Kitos su rūkymu susijusios ligos.
Vandenyje ištirpusio deguonies yra nedaug; Vienaląsčių organizmų dujų apykaita vyksta visu kūnu; Kūno paviršiaus ploto ir tūrio santykis didelis; Plona membrana.
Vandens įtraukimas : Žiotys atsiveria; Žiaunų dangtelis užsidaro angą ryklės gale; Žiočių pagrindas nusileidžia; Žiočių ertmės tūris padidėja, todėl slėgis ertmėje sumažėja ir vanduo teka į žiotis.
Vandens ištekėjimas: Žiotys užsidaro; Žiočių pagrindas pakyla; Žiočių ertmės tūris sumažėja, o slėgis ertmėje padidėja, todėl vanduo stumiamas tekėti pro žiaunas; Žiaunų dangtelis atsidaro ir vanduo išteka. Prišpriešinės srovės sistema: Lapelių kapiliarais kraujas teka priešinga kryptimi negu vanduo jų paviršiuje.
Sausumoje gyvenantys organizmai deguonį gauna iš atmosferos oro. Sausumoje gyvenantys organizmai deguonimi gali apsirūpinti skirtingais organais: Drėgna oda; Trachėjomis; Plaučiais.
Per minutę žmogus įkvepia maždaug 16 – 20 kartų; Kvėpavimo dažnį nulemia smegenyse esantis kvėpavimo centras; Kvėpavimo centras reaguoja į anglies dioksido koncentraciją kraujyje, kvėpavimo takų gleivinės ir raumenų bei odos dirginimą; Kvėpavimo dažnis priklauso nuo fizinio krūvio, emocinės būsenos, aplinkos oro sudėties.
Plaučių tūrį yra 5000 cm3. Ramiai kvėpuodamas žmogus iškvepia apie 500cm3; Giliai kvėpuojant, iškvepiama apie 1500 cm3; Papildomas oro iškvėpimas gali būti dar apie 1500 cm3; Liekamasis plaučių tūris yra – 1000cm3; Gyvybinė plaučių talpa – didžiausias iškvepiamo oro kiekis (3500cm3).
