Meilės galia

Nors daugelio filosofų bei mokslininkų nuomone, antikiniais laikais dvasinės meilės nebuvo, galima teigti kitaip. Graikų meilės dievai, tokie kaip afroditė, erotas, seniausi antikiniai mitai leidžia manyti, jog jau tuomet meilė buvo ne tik kūniška. Apie meilės galią kalba net tų laikų filosofai. Platono puotoje meilė tarp vyro ir moters aprašoma kaip teigiamas moralės reiškinys, būdas įgyti laimę, nors pats platonas teigė, kad aukščiausia meilės forma – meilė tarp vyrų. pirmiausia vienas su kitu susijungti turi tie, kurie vienas be kito negali egzistuoti, būtent, moteriškasis ir vyriškasis pradai sakė aristotelis, kurio manymu meilės galia – tai reiškinys, kuris visiškai pakeičia žmogaus gyvenimą, o vyro ir moters pradai vienas kita papildo. Taigi, akivaizdu, jog meilės galia gyvavo ir seniausiais laikais, keitėsi tik požiūris į ją. Puikus pokyčių pavyzdys – viduramžiai.

Viduramžiška meilė buvo skirstoma į dvi dalis: kūnišką (žemesniųjų sluoksnių) ir platonišką (aukštesniųjų sluoksnių).