Mikotoksinai ir jų poveikis žmogaus organizmui


Įvadas. Mikotoksinų samprata. Mikotoksinų klasifikacija. Aflatoksinai. Ochratoksinai. Trichotecenai. Zearalenonas. Fumonisinai. Citreoviridinas. Citrininas. Patulinas. Penicilino rūgštis. Mikotoksinų poveikis žmogaus organizmui. Mikotoksikozių apibūdinimas. Aflatoksinų poveikis. Ochratoksinų poveikis. Trichotecenų poveikis. Zearalenono poveikis. Fumonisinų poveikis. Citreoviridino poveikis. Citrinino poveikis. Patulino poveikis. Penicilino poveikis. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas: mikotoksinai randami kasdieniuose maisto produktuose, todėl kiekvienam naudinga sužinoti ne tik apie juos, bet ir apie jų sukeliamas ligas.

Iš daugelio šio tipo grybų metabolitų žmonės turėjo didelę naudą – iš jų mišinio buvo išskirti antibiotikai. Be to, mikrogrybai pritaikyti fermentaciniams procesams tam tikrų rūšių sūrio gamyboje sužadinti, mikrobinei citrinos rūgšties bei penicilino sintezei. Antra vertus, nemažai žmonių yra nukentėję nuo organizmą iš lėto veikiančių toksiškų pelėsinių grybų medžiagų, ir patirta ekonominių nuostolių, naikinant nepageidautinais pelėsiais ir jų mikotoksinais užkrėstus produktus. Ši problema žmonių sveikatos ir ekonomikos požiūriu aktuali visame pasaulyje (Ramonaitytė ir Bašinskienė, 2001)

Alfatoksinus išskiriantys pelėsiai Aspergillus flavus ir Aspergillus parasiticus aplinkoje labai paplitę. Jie paprastai prisilaiko dirvose, o nuo jų apkrečiamos maistinės augalų kultūros. Todėl pradžioje šie nuodingi junginiai buvo rasti žemės riešutuose, kurie turi apšerpetojusį paviršių, ant kurio apkrėstos dirvos dalelės gali lengvai susilaikyti. Antrąją vietą po žemės riešutų pagal užkrėstumą užima kukurūzai, nes ant jų pelėsiniai grybai greitai dauginasi. Yra manoma, kad alfatoksinai į maisto produktus patenka iš šių šaltinių:

Iš žaliavos, ant kurios pelėsių nematyti, bet jų ten yra.

Alfatoksinų gali atsirasti, vykstant fermentaciniams procesams pieno ir mėsos produktuose, kai jie gaminami, panaudojant mikroorganizmus, taip pat – alkoholiniuose gėrimuose, raugintuose kopūstuose ir kt. (Ramonaitytė ir Bašinskienė, 2001).

Donaldo Danforto augalų mokslo centre 2017m. mokslininkai atliko reikšmingus tyrinėjimus siekiant numalšinti aflatoksiną gaminantį grybą. Tyrimų metu buvo atrasta žemės riešutų rūšis, atspari aflaktoksinui (Sharma, 2017).

Tarptautiniame maisto mikrobiologijos žurnale publikuojama, kad 2015m. mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, jog pieno rūgštis, pagaminta fermentacijos metu, mažina aflatoksino vystymąsi (Geizel, 2015).

Panaudojant plonasluoksnės chromatografijos analizę yra išskirti trys junginiai: A, B ir C. Nuodingiausias iš jų yra ochratoksinas A. B ochratoksinas pasižymi mažiausiu toksiškumu. Šie mikroskopiniai grybai geriausiai auga ant grūdinių kultūrų, jų randama kavos pupelėse, džiovintuose vaisiuose. Taip pat jų randama ir gyvūninės kilmės produktuose - kiaulių kepenyse, inkstuose.

  • Microsoft Word 121 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2052 žodžiai)
  • Kolegija
  • Jurgita
  • Mikotoksinai ir jų poveikis žmogaus organizmui
    10 - 2 balsai (-ų)
Mikotoksinai ir jų poveikis žmogaus organizmui . (2019 m. Kovo 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/mikotoksinai-ir-ju-poveikis-zmogaus-organizmui.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 23 d. 14:47
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema