Partizanų judėjimas: Žemaitija
Partizanų judėjimas. Žemaitija. Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo po Sovietų Sąjungos okupacijos 1944 m. Leonardas Grigonis-Užpalis – "Kęstučio" apygardos vadas. Partizanai gyveno miškų. Partizanų įamžinimas.
Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo po Sovietų Sąjungos okupacijos 1944 m. Pagrindinės priežastys buvo nepriklausomybės praradimas, sovietinė represinė politika, prievartinė kolektyvizacija ir masiniai trėmimai. Žemaitijoje veikė ,,Kęstučio" apygardos partizanai. Dalyvius sudarė buvę Lietuvos kariuomenės kariai, jauni patriotai, valstiečiai ir intelektualai. Jų ginkluotę sudarė vokiečių ir sovietų ginklai: automatai, pistoletai, granatos ir kulkosvaidžiai. Kovos būdai buvo pasalos, diversijos, tiesioginiai susirėmimai su NKVD daliniais. Partizanus rėmė vietiniai gyventojai, kurie tiekė maistą, suteikdavo prieglobstį ir informaciją.
Leonardas Grigonis Užpalis – "Kęstučio" apygardos vadas, pasižymėjęs ryškia vadovavimo dvasia. Jonas Žemaitis Vytautas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, faktiškai paskutinis Lietuvos prezidentas, žuvęs nuo sovietų rankos. Pranas Končius Adomas – paskutinis Žemaitijos partizanas, slapstęsis iki 1965 m.
