Partizanų karas Lietuvoje

1940m. birželio 15d. Sovietų Sąjungos kariuomenei peržengus Lietuvos Respublikos sieną, valstybės nepriklausomybė buvo sunaikinta. Prasidėjo I-oji sovietinė okupacija. Krašte buvo vykdoma sovietizacija, masinės represijos, kurių metu Lietuvos piliečiai suiminėjami, žudomi, tremiami į Sibirą. 1940 m. rudenį prasidėjas pasipriešinimas okupacinei valdžiai 1941 m. biželio 22 d. virto antikomunistiniu sukilimu. Tačiau Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo metu Lietuva buvo okupuota Hitlerinės vokietijos (1941-1944).

1944 m. SSRS Raudonajai armijai išvijus vokiečius iš Lietuvos, prasidėjo II-oji sovietinė okupacija (1944-1990), kuri tęsė 1940 m. pradėtą Lietuvos sovietizaciją. Okupantai stengėsi pakirsti Lietuvos ekonominį ir dvasinį savitumą. Buvo kuriamos okupacinės valdžios struktūros ir vykdomas okupantams nepaklūstančios visuomenės dalies fizinis naikinimas. Griaunama privačia nuosavybe pagrįsta ekonomika, laužomi nusistovėję ūkiniai santykiai, atiminėjamas ir grobiamas turtas, kolonizuojamas kraštas. Vyko ir dvasinis genocidas: rusinimas ir tautinio nihilizmo ugdymas, arši kova prieš religiją ir tikėjimą, komunistinės idealogijos diegimas per švietimo sistemą ir kultūrą.