Paukščių įvairovė ir pasiskirstymas miesto teritorijoje: Vilniaus miestas

Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Literatūros apžvalga. Paukščių įvairovė. Labiausiai paukščių apgyvendintos vietos Vilniaus mieste. Paukščių išgyvenimas miestuose. Paukščių mityba ir prisitaikymas maitintis mieste. Paukščių prisitaikymas prie miesto sąlygų. Paukščių prisitaikymas prie triukšmo ir apšviestumo mieste. Vidurūšinė ir tarprūšinė paukščių konkurencija mieste. Paukščių prisitaikymas kovai su ligų sukelėjais ir plėšrūnais. Žmonių pagalba paukščiams. Paukščių atažinimo būdas iš siluetų. Tyrimų medžiaga ir metodika. Rezultatų analizė ir aptarimas. Dažniausiai aptinkamos rūšys. Rečiausiai aptinkamos rūšys. Tarprūšinė paukščių sąveika. Žemėlapis. Išvados. Literatūros sąrašas.

Tikslas: Nustatyti Vilniaus mieste gyvenančių paukščių įvairovę ir pasiskirstymą.

Uždaviniai:

Atlikti sistemingus paukščių stebėjimus Vilniaus mieste ir fiksuoti pastebimas rūšis.

Paukščių įvairovė Vilniaus mieste yra didelė, apie 110 rūšių peri miesto ribose. Dažniausiai aptinkami ir geriausiai žinomi yra uoliniai karveliai (Columba livia f. domestica), pilkosios varnos (Corvus cornix), didžiosios zylės (Parus major), karklažvirbliai (Passer montanus) ir didžiosios antys (Anas platyrhynchos), nes jie gyvena Vilniuje visais metų laikais. Vilniuje galima pastebėti ir retesnių paukščių, kaip pvz., didįjį dančiasnapį (Mergus merganser), vištvanagį (Accipiter gentilis), naminę pelėdą (Strix aluco), juodąją meletą (Dryocopus martius), žaliąją meletą (Picus viridis), vidutinį margąjį genį (Dendrocopos medius), didįjį baublį (Botaurus stellaris), mažąjį baublį (Ixobrychus minutus) (Petkus, 2020).

Geriausias paros laikas paukščių stebėjimui yra ankstyvas rytas, o idealiausias saulei patekant, nes paukščiai tuo metu yra aktyvūs. Ryto metu dar miega žmonės, gatvėse mažai automobilių, nėra per didelio miesto triukšmo. Tokios sąlygos tinkamos paukščiams būti aktyvesniais, o mokslininkams tinkamos paukščių stebėjimui, fiksavimui, skleidžiamų garsų klausimui.

žmonių, gamyklų garsai greičiausiai turės didelių pasekmių čiulbančiam patinui. Tačiau nedaugelis tyrimų nagrinėjo klausimą, kaip paukščiai miestuose sugeba pakeisti savo balsus, kad jie būtų girdimi. Tyrinėjant vieną miesto lakštingalą (Luscinia megarhynchos) buvo nustatyta, kad paukštis pritaiko savo giesmės garsumą pagal foninio triukšmo lygį. Jeigu buvo daugiau miesto keliamo triukšmo, patinėliai giedojo garsiau, kad patelės juos išgirstų (Brumm, 2006).

Paukščių ligos yra  infekcinės ir neužkrečiamosios ligos. Virusai sukelia paukščių gripą, Niukaslio ligą, Mareko ligą, taip pat kenkia ir ektoparazitai – erkės, blakės, pūkagraužiai. Naminių paukščių neužkrečiamąsias ligas sukelia blogos gyvenimo sąlygos, prastas, apgedęs lesalas, užterštas vanduo (Tamašauskas, 2010). Laukinių paukščių gripo simptomai: sumažėjęs paukščių dėslumas, vandens atsisakymas, paukščiai tampa vangūs. Kad nesusirgtų gripu, kai kurie paukščiai išskrenda į šiltuosius kraštus, likę paukščiai saugosi nuo šalčio išpūtę plunksnas. Šeriant laukinius paukščius gali paplisti bakterijos Clostridia, taip pat parazitinės trichomonozės ligos plitimas tarp juostinių uodeginių karvelių (Patagioenas fasciata) ir niūriosios zenaidos balandžių (Zenaida macroura) (Atkinson, et al, 2008).

Sezoniškumas: Lietuvoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Pastebima visus metus.

Buveinė: rūšis aptinkama įvairiuose vandens telkiniuose kūdrose, tvenkiniuose, ežeruose, upėse.

Sezoniškumas: tai yra perinti, praskrendanti, Lietuvoje žiemojanti rūšis. Aptinkama ištisus metus.

Apsauga: rūšis neįrašyta į 2021 m. Lietuvos raudonąją knygą. Dėl tyrimų stokos jų būklė Lietuvoje nežinoma, tačiau manoma kad būklė palanki, nes kasmet plinta jų populiacija žmogaus kaimynystėje.

Paplitimas: rūšis paplitusi nuo Pirėnų iki Altajaus. Lietuvoje didesnėje jos dalyje. Paskutinį dešimtmetį pastebėtas (30 – 60 proc.) šių paukščių populiacijos mažėjimas. 2013 m. populiaciją sudarė 4000 – 7000 porų.

Buveinės: įprastai sutinkama atvirose agrarinio kraštovaizdžio buveinėse, nevengia žmogaus kaimynystės. Ypač žiemos metu laikosi arčiau žmonių ir netgi įsikuria atvirose miestų erdvėse.