Pelėda

Kinijoje sis baime keliantis gyvunas vaidina svarbu vaidmeni, siejamas su zaibu, su bugnu, ir apskritai su jang prado persvara, vedancia i sunaikinima. Peleda mato tamsoje, be to, laikoma rimta ir maslia, todel simbolizuoja nezinios tamsa skruodziancia isminti ir yra graiku mokslo deives atenes atributas. Biblijoje peleda priskiriama nesvariems gyvunams. Krikscioniu simbolikoje, pvz. , ,,physiologus , kur, tiesa sakant, kalbama tik apie peledike, ji turi teigiama ir neigiama prasme. Neigiama prasme – tai dvasines tamsos ivaizdis, teigiama prasme – religinio pazinimo ir kristaus – tamsa vaikancios sviesos – simbolis, nuoroda i ankstiva kristaus mirti.

Kadangi peleda siejama su naktimi, ji paprastai laikoma blogu zenklu, ir jos klyksmas pranasauja nelaime ir mirti. Keltams peleda buvo ,,nakties ragana , susijusi su lavonais.

Senoves graikijoje peleda buvo isminties deives atenes paukstis, todel tapo jos vardu pavadinto atenu miesto ir isminties simboliu. Ja imta vaizduoti ant graiku monetu, o veliau panasias monetas eme kalti italija, egiptas ir turkija.

Pasiremdami m. Gimbutienes darbais, peleda galetume laikyti vienu is labai svarbiu didziosios deives aspektu. Pauksciai yra pasaulio medzio virsuneje toks dalykas rodo, jog pries mus – visatos centro vaizdas, kur kaupiamos giesmes. Sia kuryba uzsijama peleda. O gal tai reliktinis peledos pavidalo deives (ar deives peledos vaizdinys ? Juk pagal ankstyvaja mitine samprata kuryba gali uzsiimti tik deives (ar dievai). Tik jos – kuribingumo pradai. Si samprata atsispindi ivairiose kulturose). Musu sutartine peleda cia nera tik paprastas paukstis – vienas is pauksciu vestuviu personazu. Jau pastaraisiais laikais Lietuviai peledos nelaike didele giesmininke, kas atsispindi ir dainu tekstuose.

Anksciau pateiktos sutartines tekste minetos peledos sasajos su giesmemis – neatsitiktines. Matyt, tai ankstyvas peledos uzsiimancios kuryba, ivaizdis. Gali kilti abejoniu, ar galima toki palyginti velyva teksta sieti su vienu is didziosios deives aspektu, gausiai istikusiu vakaru europos kapu figuru ir urnu pavidalu. Lietuvoje tokiu analogisko laikotarpio archiologiniu radiniu nerasta. Cia zinomos tik vi – viia. Zalvarines peledos pavidalo sages. Latvijoje rasta ankstyvajam neolitui priskiriama is rago ispjauta peledos figura. Manoma kad ji galejo buti skirta kulto reikmems. Pastarieji radiniai galetu paliuditi mineto paukscio svarba senojoje baltu pasauleziuroje. Sutartines peledos ivaizdis taip pat nera daznas. Demesio vertas tera keliose sutartinese besikartojantis priegiesmis ,,peleda peleda ruda gurklala .