Emigranto dalia ir emigracijos problema lietuvių literatūroje (Vincas Krėvė, Lazdynų Pelėda, Antanas Škėma)

Emigranto dalia ir emigracijos problema lietuvių literatūroje Vincas Krėvė , Lazdynų Pelėda , Antanas Škėma Kalba Emigracija. „ Vis toji Amerika , kad ji prasmegtų “. „ Vanka “. „ Klajūnas “. „ Balta drobulė “.

Emigracija- tai persikėlimas gyventi iš vieno krašto į kitą. Žmonės emigruoja dėl įvairių priežasčių: dėl ekonominių (darbo), politinių (karo), asmeninių (vedybos). Emigracijos tema taip pat nesvetima ir rašytojams. Lietuvių literatūroje emigracijos tema dvidešimto amžiaus pradžioje rašė Vincas Krėvė, Lazdynu Pelėda. Vėliau dvidešimto amžiaus antroje pusėje emigracijos problemą ir jos padarinius vaizdavo Antanas Škėma.

Savo kalboje aptarsiu, kaip buvo vaizduojama emigranto dalia XX a. pradžioje ir XX a. II-osios pusės lietuvių literatūroje.

Visų antra, ekonominė emigracija viena dažniausių. Apie šią emigraciją ir jos padarinius yra rašiusi Lazdynų Pelėda. Apysakoje „Vanka“ vaizduojama neigiama ekonominės emigracijos pusė. Sunkiai besiverčiantiems tėvams tenka sūnų išleisti į miestą, kad šis išmoktų amato. Tačiau vaikui toks gyvenimas nepriimtinas ir pražūtingas. Darbas dirbtuvėse vaikui per sunkus, aplinka daro žalingą poveikį. Jis ne tik mokosi amato, bet yra išnaudojamas kitiems darbams atlikti, kurie neatitinka jo amžiaus: šveisti batus šeimininkui, valyti dirbtuvę, dirbti durininku.