Pieno produktų perdirbimo gamybinės veiklos situacijos analizė

Įvadas. Pieno produktų gamybinės srities išvystymo Lietuvoje apžvalga. Pieno produktų gamybinės srities problemos. Pieno produktų gamybinės srities teisinis reglamentavimas. Pieno produktų gamybinės srities strateginės plėtros galimybės. Išvados. Literatūros sąrašas.

Analizuojant pieno prodktų rinką Lietuvoje iškarto galima pastebėti kelias šaliai būdingas problemas, tai yra mažėjantis eksporto kiekis ir mažėjančios pieno supirkimo kainos. Žemės ūkio sukurta produkcija ir žaliavos dažnai dėl mažos Lietuvos rinkos yra eksportuojamos į kitas šalis. Tai dažniausiai augalinės ir gyvūninės žaliavos ir iš jų sukurti maisto produktai, tuo tarpu neišimtis ir pieno produktai. Žemės ir maisto ūkio orientacija į užsienio prekybą gali turėti didelės įtakos Lietuvos ekonomikai ir ją paveikti teigiamai arba neigiamai.

Vis didėjanti konkurencija tarp pieno perdibėjų, supirkėjų ir prekybininkų lemia vis didėjantį produktų eksportą į besivystančias rinkas. Visas produktų eksportas apima įvairius veiksnius, veiksmų kompleksus. Reikia išmanyti rinkodarą, produktų kūrimą, gamybą, paruošimą pardavimui, logistiką, o svarbiausia pardavimą užsienio rinkoje. Lietuvoje, vis dažniau sudaromos palankios sąlygos vykdyti eksportą. Tobulinama eksporto politika ir sąlygų sudarymas verslininkams lemia eksporto plėtrą, tai, žinoma, turi grįžtamąjį ryšį valstybei. Eksportas vienas iš pagrindinių rodiklių vertinant šalies ekonominį lygį, o pieno produktai, nors ir neužima pirmos vietos kaip labiausiai eksportuojami produktai, bet prisideda prie šalies užsienio prekybos balanso ir siekiama, jog būtų sudarytos palankios sąlygos eksportuoti.

Tyrimo problema. Norint išsiaiškinti pieno produktų gamybinės srities strategines plėtros galimybes, reikia išsiaiškinti esamas problemas

Tyrimo objektas. Pieno perdirbimo gamybinė sritis ir jos aplinka Lietuvoje.

Tyrimo tikslas. Apžvelgus gamybinę sritį išsiaiškinti problemas ir įvertinti stragines plėtros galimybes.

Pirmoje dalyje lyginamos keleta pieno perdirbimo įmonių, lyginamos jų apyvartos, pajamos, siūloma produkcija.

Antroje dalyje analizuojamas pieno produktų eksporto kiekis, taip pat lyginama su kitais žemės ūkio ir maisto produktais bei kitų sričių produktais.

Trečioje dalyje aprašomi pieno produktų gamintojams svarbūs teisiniai reglamentai ir taisyklės.

Ketvirtoje dalyje apžvelgiamos plėtros galimybės ir pateikiamas galimas eksporto kiekio didinimo strateginis planas

Daugelis autorių, P. Kotler (2000), V. Pranulis ir kt. (2000) ir kt. išskiria šias pagrindines makroaplinkos sudėtines dalis - demografinė aplinka, ekonominė aplinka, gamtinė aplinka, mokslinė – technologinė aplinka, politinė aplinka ir socialinė – kultūrinė aplinka.

Tam, kad nustatyti ir iššiaiškinti šios srities išsivystymo lygį Lietuvoje buvo pasirinkta mažiau populiari įmonė – UAB „Lukšių pieninė‘ ir rezultatai bei vieta rinkoje lyginta su rinkos lyderiais Lietuvoje.

1 gr. - iki 100 kg pieno per vieną dieną

Taigi, nors ir didelė eksporto dalis yra žemės ūkio ir maisto produktai – maža dalis jų yra pieno produktai. 3 paveiksle pateiktoje statistikoje matome, kad nuo 2012 metų krentantys pieno produktų paradavimai nesudaro įtakos bendram šalies eksporto kiekiui. Norint užimti didesnę rinkos dalį užsienyje – pieno perdirbėjai turi įvertinti savo strategines plėtros galimybes.

Veiklos didinimas užsienio rinkose. Kadangi strateginiame plane nėra nurodoma į kurias šalis reikėtu orentuotis – reikalingas specialistas, kuris turi patirties darbe su užsienio rinkomis ir galbūt net ryšių su tam tikrai mažmenininkais užsienyje. Pasirinktoje rinkoje marketingo skyrius turėtu užsiimti rinkos tyrimu. Tai yra supažindinti vadovus su busimais konkurentais ir rinkos perkamosios galios dydį.