Pjovimo procesų kinematika ir pjovimo režimai

PJOVIMO PROCESU KINEMATIKA IR PJOVIMO REZIMAI Norint suformuoti reikiama detales pavirsiu irankis ir detale atlieka tarpusavyje suderintus judesius, jie yra skirstomi: pagalbiniai ir pagrindiniai. Pagrindiniai judesiai skirti pagrindiniam darbui atlikti, pagalbiniai arba pastumu judesiai dazniausiai yra statmeni pagrindiniams judesiams ir skirti pavirsiaus suformavimui skersine kryptimi. Tekinimo atveju detales pagrindnis judesys yra jos sukimasis aplink jos asi. Pagalbinis ar pastumos judesys yra peilio perslinkimas detales atzvilgiu sis judesys uztikrina pavirsiaus suformavima skersine kryptimi. 1 – vadinamas apdirbamas pavirsius, tai pavirsius nuo kurio reikia pasalinti nereikalinga sluoksni. Sio pavirsiaus kryptimi atliekamas pastumos judesys. 2 – pjovimo pavirsius, tai momentinis pavirsius, kuri pjovimo metu formuoja irankio pjovimo briauna. 3 – detales apdirbtas pavirsius, tai pavirsius nuo kurio pasalintas nereikalingas sluoksnis. Metalo pjovimo intensyvuma apibudina PJOVIMO REZIMAI 1. pjovimo greitis – tai pagrinidino judesio greitis arba detales apdirbamo pavirsiaus greitis irankio pjovimo briaunos atzvilgiu v=piDn/1000, m/min. 2. pastuma – tai pagalbinio judesio greitis, dazniausiai isreiskiamas s, mm/aps, programinio valdymo sm, mm/min sm=s*n. pagal krypti gali buti isilgine pastuma s skersine s istriza s. 3. pjovimo gylis – vadinama nupjaunamo sluoksnio storis statmenai apdirbamam pavirsiui t=D d/2 mm. 4. nupjaunamo sluoksnio skerspjuvis – f=a*b, a pjaunamo sluoksnio storis, ir b plotis f=s*t, mm2. ftikr=f fliek, fliek turi tiesiogine itaka apdirbto pavirsiaus siurkstumui, kuo didesnis jis ir jo aukstis, tuo pavirsius bus siurkstesnis, todel norint gauti glotnesni pavirsiu reikia mazinti liekamaji skerspj plota. Dazniausiai tai pasiekiama mazinant pastuma arba naudojant glotniojo tekinimo peilius, kurie turi sumazinta kampa fi. 5. masininis apdirbimo laikas – tm=L/n*s, min. L – darbinis eigos ilgis pastumos kryptimi. L=l0+l1+l2. jeigu naudojamos tos pacios pastumos ir apsisukimai, bet nupjaunama keliais praejimais tai laikas randamas tm.

KAMPAI fi – pagrindinis sliejimosi kampas, matuojamas tarp pagrindines pjovimo plokstumos ir darbo plokstumos. Fi pagalbinis sliejimosi kampas matuojamas tarp pagrindines pjovimo plokstumos ir darbo plokstumos. Epselion peilio virsunes kampas, matuojamas tarp pagrindines ir pagalbines pjovimo plokstumu. Jis yra apskaiciuojamas. Pagrindine pjovimo plokstuma lemda – pagrindines pjovimo briaunos pposvyrio kampas matuojamas tarp pagrindines pjovimo briaunos ir pagrindines plokstumos. Sis kampas gali buti teigiamas neigiamas arba lygus 0. jeigu matuojamoje plokstumoje peilio virsune yra auksciausias pagrindines pjovimo briaunos taskas, kampas lemda neigiamas jeigu zemiausias kampas teigiamas ( paveikslelis). Sis kampas apsprendzia drozles nuvedimo kypti. Jeigu lemda niegiamas drozle yra nuvedama link detales apdirbamo pavirsiaus. Tai yra naudinga baigiamojo glotnaus apdirbimo atveju Kada aktualu kad drozle nebraizytu apdirbta pavirsiu. Kai lemda 0 arba teigiamas drozle yra nuvedama link apdirbto pavirsiaus. Sis atvejis dazniausiai naudojamas rupaus pradinio apdirbimo atveju.