Pramonės perversmas ir pokyčiai pramonėje, žemės ūkyje, visuomenėje

Pramonės perversmas ir pokyčiai pramonėje, žemės ūkyje, visuomenėje. Kas yra pramonės perversmas? Pramonės perversmo priežastys. Kodėl didžioji britanija laikoma pramonės perversmo lopšiu? Gamybos proceso pokyčiai. Pokyčiai transporto srityje. Pokyčiai žemės ūkyje. Kapitalizmo suklestėjimas. Pramonės perversmo padariniai. Agrarinę visuomenę keičia industrinė. Industrinės visuomenės grupės. Priemonės ,kuriomis darbininkai kovojo už savo teises. Demografinis sprogimas. Urbanizacija ir migracijos. Pokyčiai šeimoje.

Kas yra pramonės perversmas? Pramonės perversmo priežastys Kodėl Didžioji Britanija laikoma pramonės perversmo lopšiu ? Gamybos proceso pokyčiai Pokyčiai transporto srityje Pokyčiai žemės ūkyje Kapitalizmo suklestėjimas Pramonės perversmo padariniai Agrarinę visuomenę keičia industrinė Industrinės visuomenės grupės Priemonės, kuriomis darbininkai kovojo už savo teises Demografinis sprogimas. Urbanizacija ir migracijos Pokyčiai šeimoje.

Pramonės perversmą paskatino didieji geografiniai atradimai. Laisvųjų žmonių atsiradimas dėl baudžiavos panaikinimo ir amatininkų nusigyvenimo. Cechinės gamybos sistemos byrėjimas, spartus manufaktūrų kūrimasis. Buržuazijos sluoksnio sukaupto kapitalo investavimas į prekybą ir prekių gamybą. Garo mašinos pritaikymas gamyboje. Didelį postūmį ekonominei pažangai suteikė Apšvietos idėjos.

Nes, protestantų etikos šlovinimas darbštumas ir verslumas, užtikrintos piliečių laisvės ir teisės, įtvirtinta asmens nuosavybės neliečiamybė sudarė palankias sąlygas imtis verslo. Nes, šalis turėjo pramoninei gamybai reikalingų žaliavų , galingą jūrų laivyną žaliavoms ir produkcijai vežti , taip pat sukaupto kapitalo fabrikams statyti , mašinoms ir žaliavoms pirkti. Nes, gausios kolonijos užtikrino dideles prekių pardavimo rinkas.

1769 m. Džeimsas Vatas išrado garų mašiną Garo mašiną pritaikius pramonėje, rankų darbą pakeitė pažangesnė mechanizuota gamyba. Pradėtos naudoti mechaninės audimo staklės, verpimo mašinos. Vietoj amatininkų cechų ar manufaktūrų imta kurti didžiulius fabrikus ,kuriuose dirbo šimtai žmonių. Prekės imtos gaminti serijiniu būdu. XIX a. II pusėje daugelyje Europos valstybių ir Šiaurės Amerikoje prasidėjo sparti pramonės plėtra industrializacija.

XIX a. pradžioje pritaikius garo variklį , išrastas garvežys bei garlaivis. XIX a. I pusėje daugelis upių buvo pritaikytos laivybai, kasami kanalai. Tuo metu britų inžinieriai sukūrė asfaltą, o geležinkelio linijos sujungė daugelį Europos šalių. Išrastas degimo variklis, XIX a. – XX a. pradž. Atsirado juo varomų automobilių, motociklų, dirižablių bei lėktuvų, net laivų ir traukinių.