Pramonės perversmas ir jo sukelti pokyčiai

Pramonės perversmas ir jo sukelti pokyčiai Pramonės perversmas. XVIII. Pab. Anglijoje. Pramonės perversmo priežastys. Pramonės perversmo sukelti gamybos organizavimo pokyčiai Industrializacija. Džeimso Vato išrastą garo mašiną. Vietoj manufaktūrų pradėjo kurtis fabrikai. Naujų transporto ir komunikacijos priemonių atsiradimas. Automobilis ir lėktuvas. Telegrafą , telefoną , radiją. Pramonės perversmo nulemti visuomenės struktūros pokyčiai socialinės struktūros kaita , gyventojų skaičiaus augimas , urbanizacija. – iš luominės į klasinę. Kapitalistai buržuazija , vidurinis sluoksnis gydytojai , teisininkai ir samdomi darbininkai. Pasikeitė vyro ir moters padėtis šeimoje. Darbininkai buvo išnaudojami.

Pramonės perversmas – tai sparčių technologijos, ekonomikos ir socialinių pokyčių epocha, prasidėjusi XVIII a. pab. Anglijoje, vėliau skirtingu metu apėmusi Vakarų Europą bei Šiaurės Amerikos šalis, Japoniją. Buvusios agrarinės šalys virto išsivysčiusiomis pramonės šalimis. Rankų darbą keitė mašinos, jos palengvino daugelį procesų. Nyko manufaktūros, kūrėsi fabrikai ir gamyklos. Gamyba buvo specializuota, vienas darbininkas atlikdavo keletą operacijų. Šie pokyčiai lėmė spartų pramonės augimą. Gamyklos buvo statomos prie anglies ar geležies kasyklų, uostų, dažniausiai priemiesčiuose, kad nepritrūktų darbo jėgos ir rinkos produkcijai parduoti.

Pasaulinės prekybos atsiradimas. Anglija turėjo senas prekybos tradicijas, gausios kolonijos užtikrino prekių pardavimo rinkas.

Žaliavų gausa. Anglija turėjo pramoninei gamybai reikalingų žaliavų (pvz., akmens anglies), o trūkstamų galėjo įsivežti iš kolonijų.

Kapitalizmo raida. Iro cechinė gamyba, sparčiai kūrėsi manufaktūros. Buvę amatininkai tapo laisvai samdomais darbininkais.

Kapitalo investavimas. Iš kolonijų ir laivininkystės praturtėję visuomenės sluoksniai sukauptą kapitalą investavo į prekių gamybą ir prekybą.